1. M arketingo specialistų tyrimas pagrindinės tezės 2009 m. rugsėjis

2. Tyrimo metu siekėme identifikuoti pokyčius , kurie įvyko marketingo įgyvendinime lėtėjant ekonomikai: - požiūris ir prioritetai ] - biudžetas ir priemonės ] - santykiai su agentūromis ] TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Metodika Tikslinė grupė Lietuvos įmonių marketingo specialistai Imtis 147 Duomenų rinkimo metodas apklausa internetu taikant virtualios anketos metodą (CAWI) Duomenų rinkimo laikas duomenys surinkti 2009 m. rugpj ūčio mėn. Respondentų pasiekimo būdas iš anksto rengiama personalizuota duomenų bazė

4. Demografinės charakteristikos I Tyrime dalyvavo marketingo specialistai (marketingo įgyvendinimą kuruojantys asmenys) iš įvairaus dydžio įmonių ir veiklos sričių (žr. grafiką). Tok io respondent ų pasiskirstymo buvo siekiama tikslingai, norint nu statyti Lietuvoje vyraujančias tendencijas.

6. Pokyčiai ir efektyvumo vertinimas Daugiau kūrybiškumo , daugiau pastangų ir darbo – tokius kokybinius pokyčius mato tyrimo dalyviai, kalbėdami apie marketingo įgyvendinimą sulėtėjus ekonomikai. Siekį dirbti efektyviau rodo ir tai, kad vis plačiau plinta iki šiol Lietuvai ne tokia į prasta tradicija agentūroms mokėti už rezultatus , o ne procesą. Šią praktiką jau taiko 63 % apklaustų įmonių, planuoja pradėti taikyti dar 16 %. Tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertinti priimtų sprendimų efektyvumą – 7 iš 10 apklaustųjų nurodė manantys, k ad ekonomikos lėtėjimo sąlygomis priimti sprendimai buvo efektyvūs . Taigi – kas buvo efektyvu?

7. Priimti sprendimai Da žniausiai priimami sprendimai ekonomikos lėtėjimo padariniams įveikti buvo biudžeto mažinimas (65 %) bei kitų priemonių pasirinkimas (49 % ). Didžioji dauguma įmonių nurodo, kad perkamų įgyvendinimo paslaugų kainas jiems pavyko nusiderėti vidutiniškai nuo 20 iki 40 procentų. Atsižvelgiant į šiuos du faktorius darytina išvada, kad darbų kiekis, kitaip tariant kampanijų intensyvumas , nėra sumažėjęs kritiškai, kaip gali atrodyti vertinant tik biudžetų dydį.

8. Prioritetų perskirstymas Svarbus situacijos pasikeitimo indikatorius – prioritetų perskirstymas. Įvaizdinėms kampanijoms skirtus biudžetus apkarpė beveik 4 iš 10 apklaustų bendrovių. Tuo tarpu pardavimų kampanijoms skirtos lėšos, priešingai, dažniau augo – jas didino kone 6 iš 10 įmonių. Svarbu ir tai, kad kas ketvirta įmonė prioritetų nekeitė.

9. Biudžeto peržiūrėjimo dažnis Kas trečia įmonė nurodė taikanti praktiką stabdyti marketingo projektus, laukiant aiškesnės rinkos situacijos. Beveik pusė respondentų mano, kad toks “delsimo etapas” baigsis 2011 metais, 27 % - kad 2010-aisiais. Nestabilumas atsiliepia ir biudžeto peržiūrėjimo dažniui . Trečdalis įmonių jį peržiūri kas ketvirtį, dar tiek pat – kas mėnesį ( ž r. g rafik ą).

10. Priemonių perskirstymas Kalbant apie pokyčius marketingo įgyvendinimo priemonių pasirinkime, matome, kad labiausiai kenčia brangūs kanalai – televizija, radijas. Tuo metu tiesioginiam marketingui, reklamai pardavimo vietose ir reklamai internete skiriama daugiau dėmesio.

11. Santykiai su agentūromis Agentūros, kurios padeda įmonėms įgyvendinti marketingo projektus, susiduria su klientų lojalumo mažėjimu. Taip nutinka todėl, kad įmonės nuolat ieško pigiausio varianto, dirba su keliomis agentūromis vienu metu, daugiau darbų atlieka savarankiškai, t.y. atsisako profesionalių tarpininkų.

12. Ekonomikos sunkmetis Lietuvos bendrovių rinkodaros skyrius paskatino taupyti visose įmanomose srityse: mažinami bendri marketingo biudžetai, karpomos darbuotojų algos ir etatai, aktyviai deramasi dėl kainų su agentūromis. Recesija pakeitė bendrovių rinkodaros strategijas : retesnis investuoja į ilgalaikes įvaizdžio kūrimo kampanijas, daugiau dėmesio skiriama pardavimų skatinimui. Taip pat keitėsi komunikacijos kanalų pasirinkimo prioritetai – mažintos lėšos televizijai bei radijui, didintos internetui ir tiesioginei rinkodarai. Pokyčiai neaplenkė ir bendrovių santykių su agentūromis . Juose liko mažiau lojalumo, įmonės intensyviau iš partnerių reikalauja apčiuopiamų rezultatų. Didžioji dalis įmonių yra įsitikinusios, kad sprendimai dėl marketingo įgyvendinimo pokyčių, kurių jos ėmėsi reaguodamos į krizę, iš esmės buvo teisingi . Išvados