Šis referatas apie rūkymo žala, pasaulinei dienai be tabako paminėti. Sukurtas norint atkreipti rūkančių žmonių dėmesį į esančią grėsmę jų sveikatai.

1. AR ŽINOJAI? NE? DABAR ŽINOSI...
*Kiekvienas cigaretės dūmų įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą vienu įkvėpimu, o
kiekviena surūkyta cigaretė gyvenimą sutrumpina 15 minučių .
*Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie milijonas žmonių .
*Rūkymas ypač kenkia jaunuolių kvėpavimo organams, nes jų plaučiai dar būna ne visiškai
susiformavę . Pastebėta, kad rūkančių paauglių krūtinės apimtis ir plaučių išsivystymas 25 proc.
atsilieka nuo nerūkančiųjų .
*Dažnai juos kamuoja ir peršalimo ligos, nes sumažėjęs organizmo atsparumas mikrobams .
*Rūkančių paauglių kvėpavimo funkcija ir bendra būklė gerokai nukrypusi nuo normos . Jų
vidutinė kūno masė 1kg. mažesnė negu nerūkančiųjų, plaučių ventiliacija 10proc. prastesnė,
deguonies įsisavinimas sumažėjęs 10-12proc., per vieną širdies susitraukimą deguonies į audinius
patekdavo apie 20 proc. mažiau negu nerūkantiems. Ir visa tai paaiškėjo, tiriant rūkorius, kurių
rūkymo stažas buvo tik 1-2 metai.
*Rūkymo žalą paaugliams padidina labai greitas rūkymas, slepiantis nuo tėvų ar mokytojų. Rūkant
tokiomis sąlygomis į organizmą patenka du kartus daugiau nuodingųjų medžiagų negu tabakui
degant lėtai.
*Nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus, tai pat jų vidinių sienelių pakitimus, sukeliančius
aterosklerozę, kraujagyslių spindžio susiaurėjimą.

2. *Yra paskaičiuota , kad rūkantysis 12-13 kartų dažniau už nerūkantį kenčia nuo stenokardijos ir
miokardo infarkto . Nikotino ir tabako eterinių aliejų sukeltas širdies susitraukimų padažnėjimas
perkrauna širdį , nes jai tenka per parą vidutiniškai 15 tūkstančių kartų papildomai susitraukti ir
tai tik todėl , kad tabako nuodai dirgina širdį.
IR DAR...
Tabako rūkymas siejamas su dešimtimis mirtinų ligų. Tabako dūmuose randama per 4000
cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A
grupės kancerogenai. Tabake yra daug sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros
vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro
klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios, nusėsdamos bronchuose, pažeidžia jų
virpamąjį epitelį.
Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jo yra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir
kramtomajame tabake. Rūkant, kartu su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas
greitai ir visiškai rezorbuojasi. Per burnos gleivinę nikotinas rezorbuojasi lėčiau ir ne visiškai.
Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina
kvėpavimo takus, todėl mažiau dūmų (kartu ir nikotino) įkvepiama. Cigarečių dūmai yra lengvesni
ir nikotino įkvepiama mažiau. Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų. nikotino. Dalis
nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus.
Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Rūkaliams greitai
atsiranda priklausomybė nikotinui. Pradėjus rūkyti, per kelerius metus cigarečių suvartojimas
padidėja nuo 2-3 surūkytų cigarečių per dieną iki 15-50 cigarečių.

3. Rūkymo paplitimas
Remiantis Pasaulio banko bei Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamais duomenimis tabako
rūkymas jau seniai pasiekė pandemijos lygmenį. Visame pasaulyje reguliariai rūko apie trečdalį
suaugusių žmonių. Rūkymas yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių sveikatos netolygumų vystymąsi
pasaulyje. Reguliariai rūko apie 35 proc. išsivysčiusių šalių vyrų ir apie 50 proc. vyrų
besivystančiose šalyse. 1994 metais pradėtas vykdyti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos
tyrimas fiksavo nuolatinį rūkymo paplitimo didėjimą. Tik 2002 metais pirmą kartą užfiksuotas
nežymus rūkymo paplitimo sumažėjimas. 1994-2002 metais daugiau nei dvigubai padaugėjo
rūkančių 20-64 metų amžiaus moterų nuo 6,3 iki 12,8 proc. Iki 2000 metų rūkymo paplitimas
didėjo ir tarp vyrų. 2000 metais jis siekė 51,2 proc. 2002 rūkymo paplitimas tarp vyrų buvo kaip ir
1994 metais, t.y. 43,7 proc.
Masinė tabako produktų gamyba ir vartojimas kasmet pasauliui kainuoja milijonus gyvybių. Kartu
su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai augančių priešlaikinių mirčių priežasčių
pasaulyje. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių
priežastimi.

4. Rūkymas - tai narkomanija
Rūkymas nėra nekaltas įprotis, kurio būtų galima atsisakyti be ypatingų pastangų. Tai tikrų tikriausia
narkomanija. Blogiausia, kad į šį žalingą įprotį visuomenė žiūri atsainiai. Nikotinas yra vienas pavojingiausių
augalinės kilmės nuodų. Žmogui mirtina nikotino dozė yra nuo 50 iki 100 mg arba 2-3 lašai.
Būtent tiek nikotino kiekvieną dieną patenka į žmogaus, surūkiusio 20-25 cigaretes, kraują. Nemirštama todėl,
kad nuodijamasi pamažu. Beje, nedidelės nikotino dozės sukelia pripratimą. Nikotinas dalyvauja žmogaus
organizmo medžiagų apykaitoje ir tampa būtinas.
Žalojami vaikai
Vaikai, kurių motinos būdamos nėščios rūkė, yra linkę sirgti įvairiomis nervų ligomis, jie lėčiau vystosi.
Paauglystėje rūkymas ardo nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Rūkantys dvylikos-penkiolikos metų
paaugliai nuo didesnio fizinio krūvio dūsta, jiems sunkiau mokytis negu nerūkantiems. Beje, klasėse, kuriose yra
daug rūkančių moksleivių, pažangumas yra žemesnis.

5. Ne rūkantysis naikina cigaretes, o atvirkščiai
Žmonės, dažnai kilnojantys taurelę, daug greičiau įpranta rūkyti. Statistika byloja, kad tarp negeriančių gyventojų
yra 40 procentų rūkalių, o tarp piktnaudžiaujančių alkoholiu - net 98 procentai.
Taigi pražūtingas nuodų poveikis organizmui yra didesnis. Pasirodo, jei
žmogus per dieną surūko nuo 1 iki 9 cigarečių, tai jo gyvenimas sutrumpėja
vidutiniškai 4,6 m.; jei surūkoma nuo 10 iki 19 cigarečių, netenkama 5,5 m.;
rūkantieji nuo 20 iki 39 cigarečių savo gyvenimą sutrumpina 6,2 m. Žmonės,
pradėję rūkyti iki 15 metų, nuo plaučių vėžio miršta penkiskart dažniau nei
pradėję rūkyti po 25 metų.
Nikotinas kenkia visiems žmogaus organams, ypač inkstams ir šlapimo pūslei, lytiniams organams,
kraujagyslėms, plaučiams ir smegenims, kepenims.
O juk laukia kontroliniai, atsiskaitomieji darbai, egzaminai...
Susilpnėja rūkalių atmintis. Jei rūkantysis iš burnos išleistų dūmus pro nosinę, baltas audinys paruduotų. Tai
tabako degutas. Jame ypač daug vėžį sukeliančių medžiagų - iki 4000 cheminių junginių, tarp kurių yra
kancerogenų!

6. Protingas pasirinkimas
Rašytojas A.Diuma jaunesnysis rašė: „...aš padėjau į šoną cigaretę ir
prisiekiau, kad niekada neberūkysiu. Priesaikos niekada nesulaužiau, nes
žinau, kad tabakas kenkia smegenims taip pat kaip ir alkoholis“.
L.Tolstojus, metęs rūkyti, sakė: „ ...aš tapau kitokiu žmogumi. Sėdžiu po
penkias valandas iš eilės prie darbo stalo ir visiškai nepavargstu, o anksčiau,
kai rūkydavau, jausdavau nuovargį, svaigdavo galva, pykindavo, temdavo
protas“.
O štai vieno garsiausių planetos šachmatininkų nuomonė: „... nikotinas žaloja
atmintį, nervų sistemą ir silpnina valią, kuri šio sporto atstovams labai
reikalinga. Galiu pasakyti, kad aš ėmiau tvirtai tikėti sėkminga kiekvieno
pasaulio pirmenybių mačo baigtimi tik metęs rūkyti“.

7. Penki mitai apie rūkymą
Pirmas mitas: Rūkymas ramina nervus ir gelbsti nuo stresų. Atsakymas: Iš tikrųjų tabako komponentai
neatpalaiduoja, bet paprasciausiai slopina svarbiausius centrinės nervų sistemos sritis. Tačiau pripratęs prie
cigaretės žmogus nebegali be jos atsipalaiduoti. Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas
priklauso nuo rūkymo.
Antras mitas: Rūkantys žmonės ilgiau išlieka liekni. Atsakymas: Pirma, aplink pilna rūkančių storulių, antra,
cigarete slopindami alkio jausmą skatinant atsirasti gastritą ir dvylikapirštės žarnos opą. Trečia, lieknėti nuo
rūkymo - tai tas pat, kaip įsiskiepyti infekcinę ligą ir nuo jos tirpe sutirpti.
Trečias mitas: Cigaretė sušildo kai šalta. Atsakymas: Tabako dūmai tikrai suteikia šildomąjį efektą, nes jame
esantys nuodai sutraukia kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina kraujospūdį. Ar verta taip šildytis, kad vėliau
įsitaisytumėt hipertenziją?
Ketvirtas mitas: Tiek daug žmonių pasaulyje rūko, ir nieko, gyvena. Atsakymas: Gyvena, bet kaip? Jaunų dar
nevargina skausmai, kuriuos sukelia rūkymas, bet vyresni dažniau serga ir gydosi nei gyvena visavertį gyvenimą.
Šiais laikais įrodyta, kad rūkymas ir plaučių vėžys tiesiogiai susiję. Tabako dūmai sunaikina geną r53, kuris
neleidžia atsirasti vėžiui, todėl rūkaliams šios ligos grėsmė padidėja 30 %. Be to, rūkaliai dažniau serga
skrandžio opa, širdies kraujagyslių ligomis. Rūkymas dažnai sukelia chronišką bronchitą.
Penktas mitas: Mesti rūkyti laipsniškai mažinant nikotino dozę neįmanoma. Atsakymas: Sunku, bet galima.
Užuot surūkius 5, o ne 10 cigarečių per dieną, geriau išbandyti nikotino terapiją. Ji atliekama taip: nusprendus
mesti rūkyti į organizmą suleidžiama tam tikra nikotino dozė - taip siekiama užkirsti kelią rūkymo atsisakymo
sindromui.

8. TABAKAS IR SVEIKATA
Tabako rūkymas sukelia reikšmingiausių sveikatos problemų. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet
pasaulyje miršta daugiau nei 4 mln. žmonių. Tabake esantis nikotinas yra medžiaga sukelianti
potraukį ir priklausomybę. Tabako rūkymas lemia lėtinio bronchito, plaučių, burnos, gerklų ir
ryklės vėžio, emfizemos, širdies ligų, insulto, opų atsiradimą.
Bendras rūkančių žmonių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis, nei nerūkančių. Rūkydami tabaką
žmonės savo gyvenimą sutrumpina apie 10 - 25 metus. Vidutiniškai nerūkantys žmonės už
rūkančius gyvena 7,5 karto ilgiau.
Finbalt Health Monitor tyrimo duomenimis Lietuvoje 2008 metais rūkančių moterų buvo 45,8
proc., o vyrų 75,2 proc. Daugiausia rūkančių moterų Lietuvoje yra 20 - 24 metų amžiaus grupėje,
o vyrų 45 - 54 metų amžiaus grupėje.
Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau nei 40 kancirogenų, kurie gali
sukelti vėžį. Rūkant tabaką susidaro dujos į kurių sudėtį įeina: CO (anglies monoksidas), CO2
(anglies dioksidas), azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas ir kt. Taip pat rūkant tabaką
išsiskiria kietosios dalelės tokios kaip: nikotinas, dervos ir kt. Nikotinas yra stipri psichotropinė
stimuliuojanti medžiaga. Jis sukelia psichologinę ir fizinę priklausomybę. Nikotinas labai greitai

9. rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir dėl to per kelias sekundes pasiekia smegenis. Įprastas rukorius
per dieną gauna vidutiniškai 200 - 300 nikotino porcijų.
Sumažėjus nikotino koncentracijai rūkantis žmogus pajunta abstinencijos sindromus: nerimą,
įtampą, depresiją, nuovargį, sutrinka miegas ir kt. nustojus rūkyti abstinencijos simptomai
pradeda nykti po dviejų savaičių.
Tabako rūkymas gali stipriai pakenkti žmogaus sveikatai. Net buvimas prirūkytose patalpose
veikia panašiai kaip ir rūkymas, nes tabako dūmai greitai patenka į kvėpavimo takus ir į
kraujotaką. Jei nusprendėte mesti rūkyti žinokite, kad jau po kelių dienų jus atgausite normalius
uoslės ir skonio pojūčius, susinormalizuos kvėpavimas, neliks miego sutrikimų, pailgės gyvenimo
trukmė. Yra žinoma, kad rūkoriaus, kuris nustojo rūkyti 35 - 44 metų gyvenimo trukmė panašiai
kaip ir nerūkiusio žmogaus. Jei metama vyresniame amžiuje, tai gyvenimo trukmė mažėja. Metus
rūkyti ne tik pailgėja gyvenimo trukmė, bet ir kokybė.

10. Merginoms
Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimų, ankstina menopauzę. Tarp moterų, kurios negalėjo
pastoti ilgiau nei metus, rūkančių buvo 3.5 karto daugiau nei nerūkančių. Atlykti tyrimai parodė, jog net ir
pastojus rūkančioms moterims iškyla negimdinio nėštumo, savaiminio perseleidimo, kraujavimo nėštumo
metu, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus sklaidos defektų rizika.
Įrodyta, kad mergaitėms tabakas ypač kenkia: vysta oda, greičiau užkimsta balsas.
Vaikinams
Taip pat įrodytas nepalankus rūkymo poveikis spermatogenezei bei vyrų potencijai, kadangi kenkia lytinių takų
kraujagyslems ir trikdo kraujo pritekėjimą į varpą erekcijos metu.
Rūkymo statistika
Kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4,9 milijonai pasaulio gyventojų. Prognozuojama jog per sekančius 25
metus šis skaičius turėtų išaugti iki 10 milijonų. Lietuvoje dėl rūkymo kasmet netenkama per 7000 gyvybių.
Gyventojų skaičius Kauno mieste - 371292 gyventojų Registruotas narkomanų skaičius - 346 Registruotas
narkomanų skaičius/100.000 gyventojų - 93,1
2004 metų pabaigoje pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas apie žalingų
įpročių paplitimą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc.
Lietuvos gyventojų, tabaką yra rūkę 65,8 proc., o alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję 85
proc. Lietuvos gyventojų.