Medijos ir patyčios

1. Patyčios ir medijos
Dainius Radzevičius

2. Patyčių sklaidai ir plėtrai kelią atveria
naujosios technologijos

3. Moksleivių autoritetai – šių laikų amenybės
• Jaunuoliams svarbu, jog autoritetas būtų
charizmatiškas ir turėtų padorumo. Šias
savybes jie dažniau atranda žvelgdami į šių
laikų asmenybes. Tą pastebi moksleivių rašinių
konkurso „Kokių autoritetų reikia šiandienos
pasauliui?“ vertinimo komisija. Konkurso
nugalėtojai buvo originalūs: autoritetus lygino
su medžiais, rašė, kad žmonių jausmai taip pat
gali būti autoritetai.

4. Visuomenės informavimo įstatymas.
3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir
leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos
žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir
sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės
etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos
kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti
demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės
pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės
nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę
kultūrą ir dorovę.
Kiek redakcijų ir kokiomis formomis REALIAI to siekia?

5. Informacija įsisavinama vaizdu
• Informaciją dabartinis žmogus
jau perima ne iš knygų,
laikraščių, o pirmiausia iš vaizdo
kultūros kanalų: televizorių
ekranų ir kompiuterių monitorių.
• Ankstyvesnė rašto, knyginė
civilizacija formavo vientisą
pasaulio suvokimą, o iš tekančių
vaizdų susidedanti informacija
gimdo kitokį – fragmentišką –
pasaulio suvokimą.

6. Auklėjimo ekspertė Gloria De Gaetano
• Vyresnės kartos žmonėms gali atrodyti, kad
skaitant knygą ar klausantis istorijos matyti
tam tikrus vaizdinius yra natūralu ir kitaip būti
negali, tačiau iš tiesų mūsų smegenys turi įgyti
gebėjimą įsivaizduoti.
Šiandieninių vaikų smegenys yra užverstos
komerciniais vaizdais, todėl nebekuria savo
pačių vaizdinių. Vaikai kasdien išvysta daugiau
nei 1000 įvairiausių pobūdžio vaizdų. Šie
vaizdai slopina mūsų gebėjimą įsivaizduoti ir
kurti.

7. Nemoku kalbėti...
• Dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, nunyksta
erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai.
• 20 val. TV per savaitę - silpsta žodinis
kūrybingumas .

8. TV pakeičia bendravimą su žmonėmis
• Paaugliai, žiūrintys
televizorių daugiau
kaip 4 val. per dieną,
linkę nusikalsti, vartoti
alkoholį ir narkotikus,
atsiriboti nuo
visuomenės labiau nei
kiti jų bendraamžiai.

9. 9

10. Monikos Šalčiūtės patarimai
1. Pirma žmogus turi savęs paklausti, ar tikrai nori būti garsus ir ar
sugebės tai atlaikyti, kalbant tiek apie gerąją, tiek apie blogąją
populiarumo pusę.
2. Būti savimi, nes ir taip nemažai kaukėtų sukasi pramogų versle.
Bet ar būdamas savimi būsi įdomus žmonėms, tai yra ar turi
kuo sudominti kitą žmogų?
3. Ieškoti tos srities, kurioje esi pats geriausias.
4. Būti išskirtiniam, nekopijuoti kitų, netapti kieno nors
antrininku. Monika turi omenyje, kad jeigu žmogus mėgsta
dainuoti, – nekurti merginų grupės, jų ir taip per daug.
5. Išmanyti rinkodarą ir duoti tai, ko žmonėms reikia arba ko jie
reikalauja. Kalbama apie paklausą.
10

11. 11

15. Anot A. Ramanausko, neprotinga keikti „selą“, nes televizija taiko dvigubus standartus – ne
kartą pašaipiai atsiliepęs apie televizijos grandus Kristupą Krivicką ir Rūtą Janutienę, juodojo
humoro meistras virtualioje erdvėje piktinasi, jog pati televizija dviejuose E. Dragūno
keiksmažodžiuose įžvelgia baisiausią skandalą, tačiau pati su mielu noru suteikia eterį Petrui
Gražuliui, Vytautui Šustauskui, fašistuojantiems veikėjams bei kitiems panašaus plauko
veikėjams, kurie gal ir nesikeikia, tačiau elgiasi daug amoraliau.