SlideShare a Scribd company logo

Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania

•
•
Gints Turlajs
Gints Turlajs

Presentation of Smart Continent on research results on energy efficiency of buildings in Lithuania, completed in 2014. www.smartcontinent.com email info@aci.lv tel: +37129409509

Science
1 of 203
1Research and consulting alliance TYRIMAS „DĖL ILGALAIKĖS STRATEGIJOS, SKIRTOS INVESTICIJŲ TELKIMUI TIEK VIEŠOS, TIEK PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS FORMOS GYVENAMŲJŲ IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATŲ NACIONALINIO FONDO RENOVACIJOS SRITYJE, SUDARYMO“ Galutinė ataskaita 2013 m. gruodis
2Research and consulting alliance Santrumpos Studija TYRIMAS „DĖL ILGALAIKĖS STRATEGIJOS, SKIRTOS INVESTICIJŲ TELKIMUI TIEK VIEŠOS, TIEK PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS FORMOS GYVENAMŲJŲ IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATŲ NACIONALINIO FONDO RENOVACIJOS SRITYJE, SUDARYMO“ Konsultantas Smart Continent T UAB Užsakovas LR Energetikos ministerija Sutartis 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartis ES Europos Sąjunga AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai PVM Pridėtinės vertės mokestis JESSICA (Jungtinė Europos parama tvarioms investicijoms miestuose, angl. „Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas“) BVP Bendras vidaus produktas MTTP Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas STR Statybos techniniais reglamentais LŠTA Lietuvos Šilumos teikėjų asociacija SPSC Statybos produkcijos sertifikavimo centro CŠT Centralizuotas šilumos tiekimas ESCO (angl. − energiją taupanti bendrovė) – tai modelis, kai investuotojas už savo lėšas padidina kliento energetinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina vėliau, sau pasiimdamas energijos ištekliams sutaupytas lėšas EED Europos Sąjungos Energetinio Efektyvumo Direktyva
3Research and consulting alliance Įvadas Studijos tikslas – atlikti visapusišką analizę ir parengti ilgalaikės strategijos, skirtos investicijų telkimui tiek viešos, tiek privačios nuosavybės formos gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo srityje modelio projektą, pagrįstą 2012/27/ES direktyvos reikalavimais. Studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti pastatų energinio atnaujinimo teikiamą naudą; 2. Pastatų energinio atnaujinimo naudą įvertinti vienam investuotam litui; 3. Nustatyti pagrindines kliūtis energinio pastatų atnaujinimo procese ir pateikti pasiūlymus tų kliūčių panaikinimui; 4. Atlikti nacionalinio pastatų fondo analizę ir pateikti jo apžvalgą, nurodant pastatų kiekius bei juose esantį bendrąjį plotą; 5. Nustatyti kiekvienos pastatų kombinacijos energinio naudingumo charakteristikas ; 6. Atlikti kiekvienai pastatų kombinacijai atnaujinimo galimybių įvertinimą; 7. Parengti investicijų planą; 8. Kiekybiškai įvertinti tikėtiną gauti naudą; 9. Išnagrinėti ir pateikti šalyje vykdomos politikos pastatų atnaujinimo srityje apžvalgą; 10. Parengti nacionalinio ilgalaikio pastatų atnaujinimo viziją iki 2050 m. su tarpiniais etapų tikslais 2020, 2030 ir 2040 metais. Studijos rezultatai: 1. Atlikta šalyje vykdomos politikos pastatų atnaujinimo srityje apžvalga; 2. Išanalizuota ir susisteminta pastatų energinio atnaujinimo teikiamą naudą; 3. Nustatytos pagrindines kliūtys energinio pastatų atnaujinimo procese ir pateikti pasiūlymai tų kliūčių panaikinimui; 4. Atlikta nacionalinio pastatų fondo analizė; 5. Atliktas atnaujinimo galimybių įvertinimas; 6. Parengtas investicijų planas; 7. Parengta nacionalinio ilgalaikio pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. su tarpiniais etapų tikslais 2020, 2030 ir 2040 metais.
4Research and consulting alliance Studijos įgyvendinimo koncepcija Konsultantas LR energetikos ministerija Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga Pastatų atnaujinimokliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo naudos analizė Nacionalinio pastatų fondo analizė Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas Tarpinė ataskaita Ataskaitos koregavimas atsižvelgiant į gautus komentarus/pastabas Tarpinis susitikimas Prioritetinių pastatų atnaujinimo grupių sudarymas Ataskaitos koregavimas atsižvelgiant į gautus komentarus/pastabas Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio atnaujinimo naudos 1 investicijų litui vertinimas Parengta nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 metų Parengtas investicijų planas Galutinė ataskaita
5Research and consulting alliance Turinys Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10.
6Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 1. Projekto kontekstas
7Research and consulting alliance Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės/programos Namų ūkio sektoriuje įgyvendintos/įgyvendinamos priemonės: Paslaugų sektoriuje įgyvendintos/įgyvendinamos priemonės: Daugiabučiai gyvenamieji namai • 2005-2020 m. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa; • 2007–2013 m. periodo Europos Sąjungos struktūriniai fondai; • „Daugiabučių namų pastatų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“; • 2010 -2013 m. Klimato kaitos specialioji programa; • „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą“; • 1998–2003 m. Energijos taupymo/būsto demonstracinis projektas; • Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas (I ir II etapai); • JESSICA kontroliuojantysis fondas. Vienbučiai/dvibučiai gyvenamieji namai 2010 -2013 m. Klimato kaitos specialioji programa • „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %“; • „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“ Viešieji pastatai 2007–2013 m. periodo Europos Sąjungos struktūriniai fondai: • „Viešosios paskirties pastatų atnaujinimas nacionaliniu lygiu“ ir „Viešosios paskirties pastatų atnaujinimas regioniniu lygiu“; • „Viešosios paskirties pastatų atnaujinimo projektai atitinkantys Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonės „Energijos tiekimo, stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ naudos ir kokybės vertinimo kriterijus; • 2010 -2013 m. Klimato kaitos specialioji programa; • „Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“; • Valstybės investicinių fondų programa. • Savivaldybių švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės ir kitos paskirties statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir materialinio aprūpinimo programa; • Valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų programa. Mokslo paskirties pastatai • 2006–2009 m. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa; • Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 m.programa; • Mokslo ir studijų institucijų atnaujinimo ir rekonstravimo 2007–2009 metų programa; • 2009–2012 m.švietimo įstaigų modernizavimo programa; • Mokyklų tobulinimo programa. Kultūros paskirties pastatai • Bibliotekų pastatų atnaujinimo ir modernizavimo 2003–2013 m. programa; • Kultūros centrų modernizavimo 2007– 2020 m. programa; • Muziejų modernizavimo 2007–2015 m. programa. Specialiosios paskirties pastatai Įkalinimo įstaigų atnaujinimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 m. programa.
8Research and consulting alliance Nauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Programos įgyvendinimo eiga 1. Savivaldybės įvertina ir atrenka jų teritorijoje esančius neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius gyvenamuosius namus ir surinktą informaciją pateikia aplinkos ministerijai; 2. Aplinkos ministerija savivaldybėms padeda įvertinti neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus, parengti jų energinio efektyvumo didinimo projektus bei parengti ir įgyvendinti energinio efektyvumo didinimo programas šiuose pastatuose; 3. Savivaldybių atrinktiems pastatams įvertinti konkurso tvarka atrenkami kvalifikuoti specialistai, kurie atliks techninį ir energinį atrinktų pastatų įvertinimą, parengs investicijų planus ir parinks tokias energiją taupančias priemones, kad po jų įgyvendinimo būsto savininkų sutaupytų energijos lėšų užtektų padengti investicijoms; 4. Savivaldybė konkurso tvarka paskiria programos įgyvendinimo administratorių; 5. Kiekvienam atrinktam namui atliekamas auditas bei parengiamas investicijų planas, dėl kurio įgyvendinimo iki savivaldybės nustatyto laiko sprendimą priima būsto savininkai daugumos principu (50% + 1); 6. Programoje dalyvaujančių pastatų atnaujinimo techninio projekto parengimo, statybos techninės priežiūros bei darbų rangos konkursą organizuoja savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius (Siekiant gauti stipresnių rangovinių organizacijų pasiūlymus, geresnę kainą bei lengvesnį statybos procesų valdymą, rangos darbų konkursai bus organizuojami ne kiekvienam namui atskirai kaip įprasta, bet ne mažiau kaip 5 – 10 namų grupei); Įgyvendinamos priemonės • Stogo ir sienų šiltinimas; • Langų butuose ir laiptinėse keitimas (tik tų langų, kurie dar nepakeisti) bei lauko durų keitimas; • Balkonų stiklinimas pagal vieningą projektą; • Šildymo sistemų modernizavimas, balansinių ventilių įrengimas ir vamzdynų šiltinimas (tik ten kur nesutvarkyta). Programos finansavimas Investicijų, tenkančių gyventojams išmokėjimas Investicijų projektų įgyvendinimui reikalingomis lėšomis pasirūpina savivaldybė, gyventojams jokių kreditinių įsipareigojimų prisiimti nereikės. • Lengvatiniai kreditai, naudojant JESSICA apyvartinio fondo lėšas (kreditai suteikiami iki 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis visą paskolos laikotarpį) bus teikiami savivaldybių paskirtiems Programos įgyvendinimo administratoriams tiesiogiai apmokant rangovinėms organizacijoms už faktiškai atliktus darbus; • Investicijų projektams po jų įgyvendinimo bus teikiama 15 proc. Valstybės parama; • Papildomai teikiama 25 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis po projekto įgyvendinimo pasiekus ne mažesnį kaip 40 proc. energinį efektyvumą; • Papildoma Valstybės parama bus teikiama projekto parengimui, statybos techninei priežiūrai bei projekto administravimo išlaidoms apmokėti; • Kiekvieno namo butų savininkai, priimdami sprendimus dėl investicijų projektų įgyvendinimo, kartu nuspręs ir dėl investicijų išmokėjimo sąlygų - turės būti priimtas sprendimas per kokį laikotarpį ir kokiu būdu – kas mėnesį, ketvirtį ar tik šildymo sezono metu buto savininkai mokės. Mokama suma nebus didesnė, negu suma, tenkanti 1 m², kuri buvo nustatyta investicijų projekte kWh/m²/metus padauginta iš 1 kWh kainos; • Asmenims turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją jos nepraranda, tik ta kompensacijos lėšų dalis teks investicijų išmokėjimui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.
9Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo potencialas šiuo metu Lietuvoje nėra išnaudojamas Daugiabučių pastatų atnaujinimas 2005-2012 m. (iki 1993m. pastatyti namai) 98% 2% Atnaujinti namai Neatnaujinti namai Lietuvoje 34185 daugiabučiai gyvenamieji namai yra statyti iki 1993 m., kurių energetinis naudingumas yra labai žemas. Viešųjų pastatų atnaujinimas 2004-2012 m. (iki 1993m. pastatyti pastatai) 93% 7% Neatnaujinti viešieji pastatai Atnaujinti viešieji pastatai Lietuvoje yra 10758 iki 1993 m. pastatyti viešieji pastai, priklausantys valstybei ir savivaldybėms. Šaltinis: Būsto energijos taupymo agentūros informacija • Įdiegus bazinį pastatų atnaujinimo priemonių kompleksą pastatuose, būtų sutaupoma energijos iki 55 %, todėl reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 73 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Gamtinių dujų, skirtų šilumos gamybai, importas per metus sumažėtų 73 %. • Atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, bendras energijos poreikis mažėtų 553,4 mln. kWh per mėnesį. Iš viso pastatų atnaujinimo darbams reiktų 20-30 mlrd. Lt. • Atnaujinta 545 daugiabučių. • Dauguma pastatų atnaujinti iki D energinio naudingumo klasės, dažniausiai naudotos pastatų atnaujinimo priemonės: sienų, stogo, cokolio šiltinimas, langų, durų keitimas, balkonų stiklinimas, šildymo sistemos atnaujinimas. • Atnaujinta 751 viešųjų pastatų. • Dauguma pastatų atnaujinti iki D energinio naudingumo klasės, dažniausiai naudotos pastatų atnaujinimo priemonės: sienų, stogo, cokolio šiltinimas, langų, durų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas. Šaltinis: Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) informacija
10Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 2. Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga
11Research and consulting alliance Lietuvos energetikos politika paremta Europos Sąjungos teisės aktais ES energetikos politika Lietuvos Respublikos energetikos politika • Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija; Europos parlamento ir tarybos direktyva 2012/27/ES Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo Europos parlamento ir tarybos direktyva 2010/31/ES Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudin- gumą Sąjungoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą. skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 m. būtų pasiektas Sąjungos 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos vėliau toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą. • Lietuvos būsto strategija; • Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa; • Parengti ilgalaikę strategiją, skirtą investicijų telkimui gyvenamųjų ir komercinės paskirties, tiek viešos, tiek privačios paskirties, pastatų nacionalinio fondo pastatų atnaujinimo srityje siekiant pagerinti pastatų fondo energinį naudingumą; • Užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų atnaujinama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai; • Reikalauti, kad įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, kai tai ekonomiškai efektyvu ir techniškai įmanoma, pirmenybė būtų teikiama tiems centrinės valdžios subjektų pastatams, kurių energinis naudingumas yra žemiausias; • Nustatyti konkretesnius veiksmus siekiant panaudoti neišnaudotą didelį pastatų energijos taupymo potencialą ir sumažinti didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje; • Nauji pastatai ir esami kapitališkai atnaujinami pastatai turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas; • Imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją, taip sumažinant tiek energijos vartojimą, tiek išmetamą anglies dvideginio kiekį; • Viešasis sektorius turėtų būti pastatų energinio naudingumo srities pavyzdžiu, todėl nacionaliniuose planuose reikėtų nustatyti ambicingesnius tikslus viešosios valdžios institucijų užimamiems pastatams; • Užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai ir po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Lietuvos Respublikos įsipareigojimai ES
12Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės politikos prioritetų Europos parlamento ir tarybos direktyva 2012/27/ES • Reikia didinti pastatų atnaujinimo normą, nes dabartinis pastatų fondas yra vienintelis didžiausią potencialą energijos taupymo srityje turintis sektorius; • Pastatai yra itin svarbūs siekiant Sąjungos tikslo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne vėliau kaip 2050 m. sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m.; • Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 10 d. Tarybos išvadose „2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas“ pabrėžta, kad pastatai sunaudoja 40 % viso galutinės Sąjungos suvartojamos energijos kiekio, valstybės narės turėtų sudaryti ilgalaikę strategiją ateičiai po 2020 m., skirtą investicijų telkimui gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų atnaujinimo srityje siekiant pagerinti pastatų fondo energinį naudingumą. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2010/31/ES • Būtina nustatyti konkretesnius veiksmus siekiant panaudoti neišnaudotą didelį pastatų energijos taupymo potencialą ir sumažinti didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje; • Pastatai daro poveikį ilgalaikiam energijos vartojimui. Kadangi esamų pastatų atnaujinimo ciklas yra ilgas, nauji pastatai ir esami kapitališkai atnaujinami pastatai turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas; • Kiekvienos valstybės narės viešasis sektorius turėtų būti pastatų energinio naudingumo srities pavyzdžiu, todėl nacionaliniuose planuose reikėtų nustatyti ambicingesnius tikslus viešosios valdžios institucijų užimamiems pastatams; • Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai ir po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija • Viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje – neefektyvus šilumos energijos vartojimas; • Padidinus daugiabučių ir visuomeninių pastatų energetinį efektyvumą, 2020 metais būtų sutaupoma 2–3 TWh šilumos energijos. Tai sudarytų apie 30– 40 procentų 2011 metų bendro šilumos suvartojimo Lietuvoje; • Didžiausias energijos taupymo efektyvumas gali būti pasiektas atnaujintuose pastatuose ir transporto sektoriuje; • Namų ūkių šildymo išlaidų dalis Lietuvoje daug didesnė negu kitose ES valstybėse narėse; • 2020–2030 metais centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išskiriami trys prioritetai: šilumos vartojimo efektyvumo didinimas, šilumos gamybos iš aplinkai nekenksmingų energijos išteklių (atsinaujinančių energijos išteklių) skatinimas ir šilumos gamybos ir tiekimo sistemos tobulinimas. Įgyvendinus šias iniciatyvas, Lietuvos šilumos sektorius taps stabilus, konkurencingas ir tausojantis aplinką. Lietuvos būsto strategija • Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą; • Gyvenamųjų namų atnaujinimo ir modernizavimo didinant jų energetinį efektyvumą skatinimas, finansavimo mechanizmo tobulinimas. Nacionalinė energetikos strategija • Užtikrinti efektyvų esamų pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą; • Sustiprinti pastatų savininkų, valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą prižiūrėti, atnaujinti ir modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas; • Panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas daugiabučiams namams probleminėse teritorijose atnaujinti bei visuomeninės paskirties pastatams atnaujinti, didinant jų energetinį efektyvumą; • Valstybė skatins ekonomiškai pagrįstas pastatų šiltinimo ir energinių sistemų modernizavimo, efektyvesnio energijos vartojimo pramonės, transporto ir kitose ūkio šakose priemones bei projektus, panaudodama daugiau lėšų iš ES struktūrinių ir kitų paramos fondų.
13Research and consulting alliance Lietuvos vykdoma energetikos politika – palanki masinio pastatų atnaujinimo įgyvendinimui Pastatų atnaujinimas – vienas svarbiausių Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų Nauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa paremta tuo, kad būstų savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų Didžiausias energijos taupymo efektyvumas gali būti pasiektas atnaujintuose pastatuose ir transporto sektoriuje. • Iki 2020 metų Lietuva sumažins šilumos suvartojimą gyvenamuosiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose 30–40 procentų. Palyginti su 2011 metais, tai kiekvienais metais leis sutaupyti nuo 2 iki 3 TWh šilumos. • energinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų bus siekiama kiekvienais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą. Programos paskirtis Programos esmė Didinti energetinį efektyvumą tuose daugiabučiuose pastatuose, kurie yra socialiai ir ekonomiškai jautriausi, t.y., kur energijos suvartojama daugiausiai ir būsto savininkams tenka didžiausia finansinė našta būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Būstų savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Būsto savininkų sutaupytų energijos lėšų turėtų užtekti pastatų atnaujinimo investicijoms padengti - būsto savininkai nepatirdami jokių papildomų finansinių išlaidų, jų namui padarytas investicijas išmoka bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. • Didelis savivaldybių vaidmuo - namų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektai rengiami savivaldybės iniciatyva; • Lėšas skolinasi (iš JESSICA) savivaldybės paskirtas programos administratorius, o ne būsto savininkai kaip įprasta (ir ne savivaldybės); • Darbų organizavimu, jų kokybe bei būsimais rezultatais rūpinasi savivaldybė (jos paskirtas Programos administratorius); • Aplinkos ministerijos teikia kvalifikuotą pagalba ir konsultacijos savivaldybėms; • Investicijos grąžinamos sutaupytomis už energiją lėšomis komunalinių mokesčių surinkimo tvarka. Programos įgyvendinimo principai
14Research and consulting alliance Įgyvendinant naują daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą – svarbus savivaldybių vaidmuo Kiekvienam atrinktam namui atliekamas auditas bei parengiamas investicijų planas, dėl kurio įgyvendinimo iki savivaldybės nustatyto laiko sprendimą priima būsto savininkai daugumos principu (50%+1). Rekomenduojama, kad namo susirinkime dalyvautų savivaldybės atstovai, kurie gyventojams galėtų suteikti visą reikiamą informaciją apie būsto pastatų atnaujinimą; Savivaldybės įvertina ir atrenka jų teritorijoje esančius neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius gyvenamuosius namus ir surinktą informaciją pateikia aplinkos ministerijai; Savivaldybės rengia energinio efektyvumo didinimo programas atrinktuose pastatuose; Savivaldybių atrinktiems pastatams įvertinti konkurso tvarka atrenkami kvalifikuoti specialistai, kurie atliks techninį ir energinį atrinktų pastatų įvertinimą, parengs investicijų planus ir parinks tokias energiją taupančias priemones, kad po jų įgyvendinimo būsto savininkų sutaupytų energijos lėšų užtektų padengti investicijoms; Savivaldybė konkurso tvarka paskiria programos įgyvendinimo administratorių; Savivaldybių funkcijos daugiabučių namų atnaujinimo procese Antrajame pastatų atnaujinimo etape šiuo metu dalyvauja 58 šalies savivaldybės, kurių sąrašuose – 1680 daugiabučių. 211 95 85 82 64 Kauno r. Kauno m. Vilniaus m. Marijampolė Mažeikiai Daugiausiai paraiškų pateikusios savivaldybės Mažiausiai paraiškų pateikusios savivaldybės 6 6 6 4 3 2 2 2 1 Rietavas Širvintai Klaipėdos m. Pagėgiai Šalčininkai Skuodas Švenčionys Kazlų Rūda Kalvarija • Antrajame pastatų atnaujinimo etape Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė tik 6 paraiškas, nepaisant to, kad miestas yra trečias pagal dydį šalies miestas, toks paraiškų skaičius buvo vienas mažiausių tarp visų savivaldybių; • Viena iš priežasčių -informacijos trūkumas - gyventojų informavimu turi rūpintis pačios savivaldybės. Šaltinis: LR Aplinkos ministerija
15Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 2. Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 3. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas
Masinis pastatų atnaujinimas stringa dėl skirtingo pobūdžio kliūčių ir/ar kliūčių kombinacijų, kurias tikslinga skirti į kliūtis ir rizikas Pastatų atnaujinimo kliūtys – esami veiksniai ir jų kombinacijos susiję su pastatų atnaujinimo procesu Kaip kliūtys klasifikuojami veiksniai dėl kurių: • strigo ankstesnės pastatų atnaujinimo iniciatyvos; • stringa dabartinės pastatų atnaujinimo iniciatyvos. Kliūtys, kurios neturi kiekybinio pagrindimo, nustatytos ir klasifikuotos remiantis už pastatų atnaujinimą atsakingų institucijų ir jų atstovų pranešimais spaudai, ataskaitomis bei tyrimais. Kliūtys, turinčios kiekybinį pagrindimą, iliustruojamos statistiniais duomenimis. Pastatų atnaujinimo rizikos – galimi arba neapibrėžiami veiksniai susiję su pastatų atnaujinimo procesu Kaip rizikos klasifikuojami veiksniai kurie: • neturi precedento, tačiau gali įvykdyti dėl naujai įsigaliojusios tvarkos arba išaugusių pastatų atnaujinimo apimčių; • nekontroliuojami arba sunkiai kontroliuojami prieš ir po pastatų atnaujinimo veiklas. Rizikos, kurios neturi kiekybinio pagrindimo, nustatytos ir klasifikuotos remiantis už pastatų atnaujinimą atsakingų institucijų ir jų atstovų pranešimais spaudai, ataskaitomis bei tyrimais. Rizikos, turinčios kiekybinį pagrindimą, iliustruojamos statistiniais duomenimis.
17Research and consulting alliance neapibrėžiami arba galimi pastatų atnaujinimo procesų barjeraiesami pastatų atnaujinimo procesų barjerai Pastatų atnaujinimą stabdo keturių tipų kliūtys bei rizikos INSTITUCINĖS EKONOMINĖS TEISINĖS SOCIALINĖS RizikosKliūtys Nepakankami pastatų atnaujinimą atliekančių įmonių pajėgumai Nepakankama informacijos apie atnaujinimą sklaida Neaktyvios gyventojų bendrijos Pastatų atnaujinimo ekonominis atsiperkamumas nemotyvuoja atlikti pastatų atnaujinimą Pastatų atnaujinimo naudos neapibrėžtumas dėl galimo energijos kainų augimo Pastatų atnaujinimo kaštai yra per dideli Pastatų atnaujinimo kaštai viršija būsto vertę Neaiški daugiabučių nuosavybės forma Ilgos ir sudėtingos juridinės procedūros Pastatų atnaujinimo darbų viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai Atsakomybių už pastatų atnaujinimo kokybę bei apmokėjimą pasiskirstymas Dėl gyventojų migracijos ir senstančios visuomenės didėja nuolat negyvenamų ir negyvenamų pastatų skaičius Visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie pastatų atnaujinimą
Institucinės pastatų atnaujinimo kliūtys ir rizikos Institucinės rizikos susijusios su juridinių asmenų kompetencija ir pajėgumais dalyvauti pastatų atnaujinimo procesuose Darant prielaidą, kad jei visus esamus daugiabučius namus perskirtytume, kaip vidutinius namus, t.y. 60 butų po 60 kv.m name su keturiomis laiptinėmis, kuriam atnaujinti reikia minimaliai 25 statybininkų, tuomet su esamais darbo jėgos resursais ir galimu jų pasiskirstymu tarp pastatų atnaujinimo ir kitų projektų (30% nuo visų darbo jėgos resursų būtų skirtas pastatų atnaujinimas) gautume jog maksimalūs Lietuvos įmonių pastatų atnaujinimo pajėgumai yra 1000 vidutinių namų (iš 9000. Naudojant tik esamus statybos įmonių resursus procesas truktų mažiausiai 9 metus. Taip pat aplinkos ministras Valentinas Mazuronis interviu „Lietuvos rytui“ nurodo, kad vienas pastatų atnaujinimo stabdžių gali būti nepakankami pastatų atnaujinimą atliekančių įmonių pajėgumai, tačiau atsižvelgiant į užsienio statybų bendrovių susidomėjimą, nėra pagrindo manyti, kad ši kliūtis gali turėti kritinės reikšmės. Esminės institucinės kliūtys susijusios su silpnai išvystytomis gyventojų bendrijomis Nepakankama informacijos apie pastatų atnaujinimą sklaida - pastatų atnaujinimo galimybėmis besidomintys gyventojai dažnai nežino kokie apskritai yra informacijos šaltiniai ir koks jų patikimumas. Neaktyvios gyventojų bendrijos vangiai priima sprendimus dėl pastatų atnaujinimo ir nenoriai įsitraukia į proceso organizavimą. Daugelis daugiabučių apskritai neturi nei bendrijų, nei atsakingo asmens, kurių išrinkimas užvilkina procesus. Naujai susikūrusioms bendrijoms stinga patirties. 2012 metais Lietuvoje tik apie 20% daugiabučių priklausė bendrijoms. Šaltinis: http://www.marketnews.lt/naujiena/atsiskyrusios_daugiabuciu_bendri jos_giriasi_mazesnemis_islaidomis;itemid=29655).
Ekonominės pastatų atnaujinimo kliūtys Esminė ekonominio pobūdžio su pastatų atnaujinimu susijusi rizika – būsimos naudos neapibrėžtumas arba neužtikrintumas Daugeliu atvejų gyventojai jaučiasi nepakankamai informuoti koks bus pastatų atnaujinimo poveikis ir kiek bus sutaupoma. Paplitusi nuomonė, kad galutinė šildymo paslaugos kaina vis tiek priklauso tik nuo tiekėjų sprendimo. pastatų atnaujinimo metu pritaikius energiją taupančius sprendimus, gali būti sutaupoma iki 50% energijos. Mažėjant bendram energijos suvartojimui, prarandamas masto ekonomijos efektas: pastovieji infrastruktūros kaštai išlieka nepriklausomai nuo energijos suvartojimo. Esminės ekonominės pastatų atnaujinimo kliūtys – žemos gyventojų pajamos bei pragyvenimo lygio skirtumai tarp regionų Pastatų atnaujinimo įmokos yra per aukštos – ekonomiškai silpnesniuose Lietuvos regionuose pastatų atnaujinimo kaštai viršija vidutinio buto vertę. Vidutinio projekto išlaidos atnaujinimui atsipirktų tik per 30 metų (taikant prielaidą, kad šilumos kainos nekinta). Kitu atveju, įskaičiavus būsto vertės padidėjimą pastatų atnaujinimas vidutiniškai atsipirktų per 8 metus, bet butų vertė rinkoje keičiasi, o investuota į pastatų atnaujinimą suma nepakis, taip gyventojai dėl būsto rinkos vertės gali prarasti dalį savo investicijos ir nepatirti investiciją atitinkančio vertės pakilimo. Daugiabučiai namai, kurių įsiskolinimai už suteiktas komunalines paslaugas viršija lengvatinius kreditus teikiančių bankų nustatytų reikalavimus (pakanka vieno buto turinčio didesnį nei 600 Lt įsiskolinimą), negali vykdyti pastatų atnaujinimo. Ši problema aktualiausia ekonomiškai silpnesniuose Lietuvos regionuose. 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 Vilnius Panevėžys Pasvalys N. Akmenė Papildytas kv. m* Bazinis kv. m* Vidutinė kv. m kaina *Bazinio ir papildyto pastatų atnaujinimo priemonių komplekto vidutinės kainos kv. m. Šaltiniai: www.ober-haus.lt www.aruodas.lt
Teisinės pastatų atnaujinimo kliūtys Teisinės rizikos iš esmės yra susijusios su precedentų stoka dėl nedidelių ankstesnės pastatų atnaujinimo programos apimčių bei neišbandytos naujos tvarkos Šiuo metu nėra aiškios sistemos apibrėžiančios atsakomybes dėl garantinį aptarnavimo bei garantijos vykdymo užtikrinimo („dirbtinių bankrotų“ praktika). Dabartinė situacija yra tokia, kad didžioji atsakomybės dalis tenka administratoriui, nes jis ir techninis prižiūrėtojas turi pasirašyti ir atsakyti už tai, kad pastatų atnaujinimo darbai buvo atlikti kokybiškai, t.y., jei administratorius ar techninis prižiūrėtojas nepamatė broko ir pasirašė, kad pastatų atnaujinimas atliktas, statybos bendrovė nebeprivalo atsakyti už tą broką. Statybos bendrovė atsako tik tuo atveju, jei klaida buvo projekte ir jei jie tą projektą rengė arba jei vienas iš prižiūrėtojų pastebėjo broką dar prieš pasirašant pastatų atnaujinimo baigimo dokumentus. Pagal lengvatinės paskolos teikimo sutartį, nėra aišku kas bus atsakingas už nemokių gyventojų skolos dengimą. Administratorius yra atsakingas už lėšų surinkimą, jų išieškojimą, o tai yra didelė atsakomybė ir darbas reikalaujantis daug patirties bei piniginių resursų. Šaltinis: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13722 Teisinės kliūtys susijusios su biurokratinėmis procedūromis bei spragomis su pastatų atnaujinimu susijusiuose teisės aktuose Pastatų atnaujinimo procedūrų derinimas gali trukti ir dažniausiai trunka ilgiau nei metus bei plačiai paplitusi nuomonė, kad procedūros sudėtingos. Taip pat susiduriama su papildomomis problemomis jei atnaujintinas namas yra kultūrinis paveldas.
Socialinės pastatų atnaujinimo kliūtys Esminės socialinės rizikos susijusios su pastatų atnaujinimu yra gyventojų skaičiaus mažėjimas Pastatų atnaujinimo iniciatyvos gali turėti ribotą gyvybingumą bei atsiperkamumą ilguoju laikotarpiu regionuose, kuriuose didžiausios gyventojų skaičiaus mažėjimo bei visuomenės senėjimo tendencijos. Pastebėtina, kad įtakos taip turi visuomenės senėjimo tendencija: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, mažės į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai. Pagal dabartinę tvarką, socialiai remtiniems asmenims pastatų atnaujinimo išlaidos kompensuojamos. Ilguoju laikotarpiu kompensacijos taps vis didesne našta valstybės biudžetui, tačiau dėl padidėjusio energinio efektyvumo sutaupytos lėšos turėtų kompensuoti šį efektą. Esminė socialinė pastatų atnaujinimo kliūtis – visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris į pastatų atnaujinimą Masinės žiniasklaidos priemonėse dažnai akcentuojami neigiami su pastatų atnaujinimu susiję aspektai, taip pat dėl nedidelių anksčiau vykusios pastatų atnaujinimo apimčių nepakanka gerosios patirties pavyzdžių. Šios prielaidos lemia, kad visuomenė skeptiškai žiūri į pastatų atnaujinimą ir laukia kol bus įvykdyta daugiau projektų bei pasimatys akivaizdi nauda ar problemos. Taip pat dažnai išreiškiamas nepasitikėjimas namo administratoriumi, nustatančiu pastatų atnaujinimo poreikį ir valdančiu pastatų atnaujinimo procesą. Pastatų atnaujinimo vadybinis modelis – gyventojai priešiškai žiūri į namo administratorių kaip tik pasipelnyti siekiantį pastatų atnaujinimo vykdytoją. 3992 1630 4645 1604 368 Visiškai, juk sumažės šilumos kainos Ne, nepritariu Manau, kad, kai tik namai bus renovuoti, šilumininkai pakels šilumos kainas Gyvenu nuosavame name Neturiu nuomonės šiuo klausimu Šaltinis: http://www.15min.lt/apklausos/ar-pritariate-daugiabuciu-pastatų atnaujinimui/2377
22Research and consulting alliance 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. Pastatų atnaujinimo naudos analizė4.
23Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo nauda Ekonominė Aplinkosauginė Socialinė Ekonomikos augimui Išlaidų energijai sumažinimui Anglies dvideginio (CO2) emisijos sumažėjimui Atmosferos taršos sieros dioksido (SO2), azoto oksidais (NOx) ir kitomis sveikatai žalingomis dalelėmis sumažėjimui Žmonių sveikatos pagerėjimui Energetinio skurdo sumažėjimui Pastatų atnaujinimo naudos įvertinimo schema energinio saugumo padidinimui Energetikos sistemoms Naujų energijos generavimo pajėgumų sumažinimui Atnaujinamų pastatų vertės padidinimui Šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) Valstybės finansams Mokslinių tyrimų ir plėtros ir su ja susijusių pramonės konkurencingumo ir eksporto galimybių augimui Šalies mokėjimų balansui, mažinant energijos ir energijos išteklių importą Komfortinių sąlygų pagerėjimui ir darbo našumo padidinimui Pikinių apkrovų sumažėjimui
24Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos įvertinimo metodika Priklausomai nuo taikomų pastatų atnaujinimo priemonių skaičiaus, pasiekiama skirtinga nauda, todėl išskiriami ir įvertinami du pastatų atnaujinimo priemonių rinkiniai. Bazinis priemonių komplektas apima šiuo metu pastatų atnaujinimo metu dažniausiai įrengiamas priemones (sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas). Papildytas priemonių komplektas apima bazines ir rečiau įrengiamas, bet Konsultanto įvertintas svarbiomis įrengti priemones (ventiliacijos modernizavimas, rūsio perdangos šiltinimas, individualios šilumos apskaitos įrengimas, šilumos punkto atnaujinimas). Nurodomos diegiamos pastatų atnaujinimo priemonės. Nurodomos įdiegtų priemonių pirminis poveikis. Nurodomos įdiegtų priemonių pirminio poveikio sąlygojamas tolimesnis poveikis. Įvertinus pastatų atnaujinimo poveikių ryšį, nurodoma pastatų atnaujinimo teikiama nauda, įvardijant pagrindinius naudos gavėjus bei naudos kiekybinį mastą. 2,1 mln. šalies gyventojų naudojasi centralizuotai teikiama šilumos energija (energijos paskirstymo tinklas, kuriuo centralizuotoje tiekimo sistemoje įšildomas vanduo yra perduodamas į gyvenamuosius namus ir komercinius pastatus). 78 % šalies daugiabučių yra senos statybos, neatnaujinti, prastos šiluminės izoliacijos namai. Kur neįmanoma tiksliai įvertinti viso pastatų fondo pastatų atnaujinimo naudos, pastatų atnaujinimo nauda skaičiuojama laikantis, kad bus atnaujinti minėti daugiabučiai, kurie yra energetiškai neefektyviausi pastatai.
25Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Mažėja energijos poreikis Mažėja išlaidos energijai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, bendras energijos poreikis mažėtų 553,4 mln. kWh per mėnesį (3320 kWh per šildymo sezoną). • Atlikus visų minėtų pastatų atnaujinimą, per mėnesį būtų sutaupoma 160 mln. Lt. • Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį siektų 240 Lt, t.y. būtų sutaupoma 55 % (200-370 Lt per mėnesį priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2012-2013 m. šildymo sezone siekė apie 29 ct/kWh (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • Vidutinis buto plotas Lietuvoje siekia 66,6 m2 (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Lietuvoje yra 547 tūkst. butų, esančių senos statybos (pastatyti iki 1993 m.), neatnaujintuose, prastos šiluminės izoliacijos namuose (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 390 tūkst. butų šilumos suvartojimas šildymui (per mėnesį) siekia 25 kWh/m2. • 157 tūkst. butų šilumos suvartojimas šildymui (per mėnesį) siekia 35 kWh/m2. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, bendras energijos poreikis mažėtų 754,6 mln. kWh per mėnesį (4530 kWh per šildymo sezoną). • Atlikus visų minėtų pastatų atnaujinimą, per mėnesį būtų sutaupoma 220 mln. Lt. • Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį siektų 133 Lt, t.y. būtų sutaupoma 310-480 Lt per mėnesį (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš atnaujinimą). Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: išlaidų energijai sumažinimui.  Priklausomai nuo pasirinkto pastatų atnaujinimo priemonių komplekto, šilumos energijos vartotojų išlaidos energijai sumažėja 50-80 %.
26Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: ekonomikos augimui.  Auga ekonomika, dėl padidėjusio gyventojų vartojimo ir vykdomų pastatų atnaujinimo darbų. Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos poreikis Remiantis iki šiol atliktų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Mažėja išlaidos energijai Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 200-370 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 310-480 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Auga ekonomika dėl padidėjusio gyventojų vartojimo Sutaupytos lėšos išleidžiamos vartojimo prekėms ir paslaugoms, kurios apmokestintos 21 % PVM (9 % PVM tarifas šilumos energijai).Taigi didėtų įplaukos į valstybės biudžetą dėl papildomai sumokamo 12 % PVM: Papildomai kasmet surenkama apie 100 mln. Lt PVM, atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus. Papildomai kasmet surenkama apie 150 mln. Lt PVM, atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus. Auga ekonomika dėl vykdomų pastatų atnaujinimo darbų Atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų nupirkta medžiagų už 12 mlrd. Lt ir sumokėta apie 2,5 mlrd. PVM. Atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų nupirkta medžiagų už 18 mlrd. Lt ir sumokėta 4 mlrd. PVM. Remiantis atliktų atnaujinimų pavyzdžiais, 60 % pastatų atnaujinimui skirtų lėšų išleidžiama medžiagų pirkimui, 40 % darbų vykdymui. atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, įmonės atlikusios darbus sumokėtų apie 240 mln. Lt pelno mokesčio. atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, įmonės atlikusios darbus sumokėtų apie 360 mln. Lt pelno mokesčio. 60 % pastatų atnaujinimui skirtų lėšų išleidžiama medžiagų pirkimui, o perkant medžiagas sumokama 21 % PVM. Todėl įgyvendinant skirtingus pastatų atnaujinimo priemonių komplektus, sumokama skirtinga PVM suma: 40 % pastatų atnaujinimui skirtų lėšų išleidžiama darbų vykdymui, t.y. mokestis įmonei, kuri atlieka pastatų atnaujinimo darbus. Priimant, kad nuo įmonės gautų pajamų pelnas sudarys apie 15-20 %, bus sumokama pelno mokesčio: Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas
27Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • 2012 m. nominalus Lietuvos bendrasis vidaus produktas siekė 113,471 mlrd. Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). Auga BVP Didėja vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos Atnaujinant visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, visos išlaidos (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos) siektų apie 20 mlrd. Lt. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet visos išlaidos pastatų atnaujinimui sieks po 1 mlrd. Lt. Atnaujinant visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, visos išlaidos (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos) siektų apie 30 mlrd. Lt. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet visos išlaidos pastatų atnaujinimui sieks po 1,5 mlrd. Lt. Vykdant pastatų atnaujinimą kasmet bus patiriama po 1 mlrd. Lt išlaidų (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos). Todėl 20 metų prie šalies BVP prisidės po papildomą 1 mlrd. Lt. Kadangi 2012 m. Lietuvos BVP siekė 113,471 mlrd. Lt, papildomas 1 mlrd. Lt. padidintų šalies BVP 0,9 %. Vykdant pastatų atnaujinimą kasmet bus patiriama po 1,5 mlrd. Lt išlaidų (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos). Todėl 20 metų prie šalies BVP prisidės po papildomą 1,5 mlrd. Lt. Kadangi 2012 m. Lietuvos BVP siekė 113,471 mlrd. Lt, papildomas 1,5 mlrd. Lt. padidintų šalies BVP 1,3 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: šalies BVP.  Atnaujinant daugiabučius per 20 metų, kasmetinis BVP būtų didesnis 0,9-1,3* %. * Galima mažesnė BVP padidėjimo dalis, nes ilgajame laikotarpyje augant šalies BVP, pastatų atnaujinimo kasmet pridedami 1-1,5 mlrd. Lt turės vis mažesnį svorį bendrame BVP. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
28Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: atnaujinamų pastatų vertės padidinimui.  Priklausomai nuo šalies regiono, atnaujinamų pastatų vertė padidėja 10-50 %. Atnaujinami pastatai Padidėja pastatų vertė dėl įgyvendintų atnaujinimo priemonių Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos poreikis Remiantis iki šiol atliktų darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Mažėja išlaidos energijai Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 200-370 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 310-480 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Padidėja pastatų vertė dėl sumažėjusių eksploatacinių išlaidų Vieno buto (66,6 m2 ploto) metinės išlaidos šildymui mažėja apie 1500 Lt. Vieno buto (66,6 m2 ploto) metinės išlaidos šildymui mažėja apie 2300 Lt. Vieno buto (66,6 m2 ploto) vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja apie 30000 Lt (jei 1 m2 kaina 400-700 Lt). Vieno buto (66,6 m2 ploto) vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja apie 56000 Lt (jei 1 m2 kaina 750-900 Lt). Vieno buto (66,6 m2 ploto), vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja: • ̴10 %, kai pastatas didmiestyje; • ̴ 30 %, kai pastatas mažesniuose miestuose ar rajonuose. Atsižvelgiant į šalies tam tikro regiono ekonominius, socialinius skirtumus, į nekilnojamo turto rinkos kainų skirtumus, vienareikšmio atnaujintų pastatų vertės padidėjimo nustatyti nėra įmanoma. Vertė kinta priklausomai nuo pastato geografinės vietos – didmiesčiuose pastatų vertė kinta nežymiai, kai mažesniuose miestuose atnaujintų pastatų teorinė vertė gali išaugti dvigubai. Būtina įvertinti ir pastatų rinkos vertę, pvz. mažesniuose miestuose ar rajonuose dėl mažos būsto paklausos net ir atnaujinti pastatai gali būti įkainoti nežymiai daugiau nei neatnaujinti. Vieno buto (66,6 m2 ploto), vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja: • ̴20 %, kai pastatas didmiestyje; • ̴ 50 %, kai pastatas mažesniuose miestuose ar rajonuose. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Remiantis nekilnojamo turto rinkos tendencijomis, ekonomiškesni būstai įgauna didesnę vertę.
29Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Realizuojamas MTTP potencialas Didėja pramonės įmonių eksportas ir konkurencingumas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Papildomas priemonių komplektas apima ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Pastatų atnaujinimo procesas skatins MTTP potencialo (VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros, KTU Architektūros ir statybos fakulteto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorija, Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centras) panaudojimą. Numatomas MTTP laboratorijose sukurtų energiją taupančių medžiagų ir energiją taupančių sprendimų komercializavimas. Naujai sukurti produktai padidintų pramonės įmonių eksportą. Įmonėms gaminant inovatyvius produktus, padidės jų konkurencingumas. Atliekant kompleksinį pastatų atnaujinimą, diegiamos šiuolaikinės ventiliacijos sistemos ir šildymo sistemos naudojančios atsinaujinančios energijos išteklius, skatins MTTP potencialo panaudojimą platesniu mastu Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: mokslinių tyrimų ir plėtros ir su ja susijusių pramonės konkurencingumo ir eksporto galimybių augimui.  Pastatų atnaujinimo procesas skatins pramonės šakų, susijusių su energijos taupymu, vystymąsi. Numatomas MTTP laboratorijose sukurtų energiją taupančių medžiagų ir energiją taupančių sprendimų bei inovatyvių ventiliacijos produktų ir šildymo sistemos, naudojančios atsinaujinančios energijos išteklius, komercializavimas.
30Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Į Lietuvos Nacionalinį biudžetą per 2012 m. įplaukė 21,2 mlrd. Lt pajamų (Finansų ministerijos informacija). Didėja pajamos į Nacionalinį biudžetą Surenkami mokesčiai dėl atliktų atnaujinimo darbų bei padidėjusio vartojimo Atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų sumokėta 2,7 mlrd. Lt mokesčių. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet būtų sumokama po 130 mln. Lt. mokesčių (PVM, pelno mokesčio) . Atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų sumokėta 4,4 mlrd. Lt mokesčių. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet būtų sumokama po 220 mln. Lt mokesčių (PVM, pelno mokesčio) . Mokesčiai įskaičiuojami į valstybės biudžetą, kuris kartu su savivaldybių biudžetais sudaro Nacionalinį biudžetą. Kadangi 2012 m. Lietuvos Nacionalinio biudžeto pajamos siekė 21,2 mlrd. Lt, kasmet papildomi 130 mln. Lt pajamų padidintų šalies Nacionalinio biudžeto pajamas 0,6 %. Mokesčiai įskaičiuojami į valstybės biudžetą, kuris kartu su savivaldybių biudžetais sudaro Nacionalinį biudžetą. Kadangi 2012 m. Lietuvos Nacionalinio biudžeto pajamos siekė 21,2 mlrd. Lt, kasmet papildomi 220 mln. Lt pajamų padidintų šalies Nacionalinio biudžeto pajamas 1 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: valstybės finansams.  Atnaujinant daugiabučius per 20 metų, kasmetinės Nacionalinio biudžeto pajamos būtų didesnės 0,6-1 %. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
31Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • 2012 m. Lietuvos importas – 86,6 mln. Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • 2012 m. Lietuvos eksportas – 79,7 mln. Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Per metus gamtinių dujų sunaudojama šilumos gamybai už ~ 1,5 mlrd. Lt (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 2012 m. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos 68,2 % buvo pagaminta iš gamtinių dujų (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Mažėja energijos išteklių importas Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 55 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 73 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų importas per metus sumažėtų 1,1 mlrd. Lt. Šalies importui sumažėjus 1,1 mlrd. Lt, eksporto ir importo neigiamas balansas mažėtų 16 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: šalies mokėjimų balansui, mažinant energijos išteklių importą.  Sumažėjus energijos išteklių importui 73-93 %, šalies eksporto ir importo neigiamas balansas mažėtų 16-20 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 75 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 93 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų importas per metus sumažėtų 1,4 mlrd. Lt. Šalies importui sumažėjus 1,4 mlrd. Lt, eksporto ir importo neigiamas balansas mažėtų 20 %. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
32Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: energinio skurdo sumažėjimui.  Mažėja energetinis skurdas, gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje išlaidų šildymo energijai dalis sumažėja nuo 13 iki 3-6 %. Atnaujinami pastatai Mažėja energetinis skurdas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos poreikis ir išlaidos šildymo energijai Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl išlaidos šildymo energijai sumažėja taip pat iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl išlaidos šildymo energijai sumažėja taip pat iki 75 %. Vidutinės išlaidos šildymo energijai vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 107 Lt , atnaujinus gyvenamąjį būstą galima sutaupyti iki 55 % šių išlaidų. Todėl bendra gyventojo išlaidų struktūra kinta taip, kad išlaidų dalis šildymo energijai sumažėja nuo 13 % iki 6 %. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 854 Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Vidutinės išlaidos šildymo energijai vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 107 Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Išlaidos šildymo energijai sudaro 13 % visų vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį (Lietuvos statistikos departamento informacija). Vidutinės išlaidos šildymo energijai vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 107 Lt , atnaujinus gyvenamąjį būstą galima sutaupyti iki 75 % šių išlaidų. Todėl bendra gyventojo išlaidų struktūra kinta taip, kad išlaidų dalis šildymo energijai sumažėja nuo 13 % iki 3 %. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
33Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Gerėja žmonių sveikata Gerėja gyvenamosios sąlygos Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, todėl mažėja sergamumas tokiomis ligomis: astma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir kt. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, užtikrinamas reikalingas oro drėgnumas bei vėdinimas, todėl mažėja sergamumas tokiomis ligomis: astma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir kt. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: žmonių sveikatos pagerėjimui.  Pasiekiamos higienos normoje HN 42:2009 nustatytos oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio ribinės vertės, todėl gerėja žmonių sveikata. Remiamasi šiais duomenimis: • Pagrindinė blokinių gyvenamųjų namų problema yra skersvėjis ir nepakankama šiluminė izoliacija. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad 74,5 % tirtų namų yra jaučiami stiprūs skersvėjai. Tokiuose būstuose gyvenantys žmonės savo sveikatą vertino blogiau nei kiti. (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija). • Asmenys, kurių būste padidėjusi drėgmė, žema temperatūra dažniau serga astma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, dažniau pasireiškia švokštimas, dusulys. (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija). • Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu: oro temperatūra (18–22 °C), temperatūrų skirtumas (0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 °C ), santykinė oro drėgmė (35–60 %) ir oro judėjimo greitis (0,05–0,15 m/s) (Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“). Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui bei santykinei oro drėgmei. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
34Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: komfortinių sąlygų pagerėjimui ir darbo našumo padidinimui.  Pagerėja komfortinės sąlygos ir darbo našumas iki 10 %. Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Didėja darbo našumas Gerėja komfortinės sąlygos Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, todėl gerėja žmonių sveikata bei darbo našumas iki 10 %. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, užtikrinamas reikalingas oro drėgnumas bei vėdinimas, todėl gerėja žmonių sveikata bei darbo našumas iki 10 %. Remiamasi šiais duomenimis: • Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, todėl galūnės gerokai atšąla, mažėja darbingumas. (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija). • Didžiausias darbo našumas yra esant 22 °C temperatūrai. Kai temperatūra peršoka 25 °C, su kiekvienu Celsijaus laipsniu darbo našumas krenta 2 %. Temperatūrai esant žemesnei nei 18 °C, darbo našumas krenta 10 % (Profiles International tyrimų instituto informacija). • Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu: oro temperatūra (18–22 °C), temperatūrų skirtumas (0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 °C ), santykinė oro drėgmė (35–60 %) ir oro judėjimo greitis (0,05–0,15 m/s) (Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“). Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui bei santykinei oro drėgmei. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
35Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Generuojant šilumos energiją šalyje kasmet išmetama apie 10000 t teršalų (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 53 % teršalų sudaro anglies dvideginis (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Mažėja anglies dvideginio emisija Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl generuojama 55 % mažiau energijos. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl generuojama 75 % mažiau energijos. Kadangi energijos generuojama 55 % mažiau, anglies dvideginio emisija sumažėja 2900 t ir siekia apie 2400 t kasmet. Kadangi energijos generuojama 75 % mažiau, anglies dvideginio emisija sumažėja 4000 t ir siekia apie 1300 t kasmet. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: anglies dvideginio emisijos sumažėjimui.  Sumažėja anglies dvideginio emisija 55-75 %, t.y. 3000-4000 t kasmet. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
36Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: atmosferos taršos sieros dioksidu, azoto oksidais ir kitomis sveikatai žalingomis dalelėmis sumažėjimui.  Sumažėja atmosferos tarša sieros dioksidu (55-75%), azoto oksidais (55-75%) ir kitomis sveikatai žalingomis dalelėmis (55-75%). Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Generuojant šilumos energiją šalyje kasmet išmetama apie 10000 t teršalų (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 24 % teršalų sudaro sieros dioksidas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 20 % teršalų sudaro azoto oksidai (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 0,5 % teršalų sudaro kitos sveikatai žalingos dalelės (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Mažėja sieros dioksido, azoto oksidų ir kitų žalingų dalelių emisija Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl generuojama 55 % mažiau energijos. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl generuojama 75 % mažiau energijos. Kadangi energijos generuojama 55 % mažiau, • sieros dioksido emisija sumažėja 1300 t ir siekia apie 1000 t kasmet. • azoto oksidų emisija sumažėja 1100 t ir siekia apie 900 t kasmet. • kitų sveikatai žalingų dalelių emisija sumažėja 300 t ir siekia apie 200 t kasmet. Kadangi energijos generuojama 75 % mažiau, • sieros dioksido emisija sumažėja 1800 t ir siekia apie 600 t kasmet. • azoto oksidų emisija sumažėja 1500 t ir siekia apie 400 t kasmet. • kitų sveikatai žalingų dalelių emisija sumažėja 400 t ir siekia apie 100 t kasmet. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
37Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos išteklių importas Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 55 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 73 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų, skirtų šilumos gamybai, importas per metus sumažėtų 73 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 75 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 93 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų, skirtų šilumos gamybai, importas per metus sumažėtų 93 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: energinio saugumo padidinimui.  Didėja energetinis saugumas, poreikis importuoti iškastinį kurą mažėja 70-90 %. Didėja energetinis saugumas 73 % sumažėjus gamtinių dujų naudojimui, keistųsi šilumos gamybai naudojamo kuro bendra struktūra. 55 % visos šilumos būtų pagaminta iš biokuro, 45 % - iš gamtinių dujų. Taigi didesnioji dalis (55 %) šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančio, vietinio ištekliaus. 93 % sumažėjus gamtinių dujų naudojimui, keistųsi šilumos gamybai naudojamo kuro bendra struktūra. 80 % visos šilumos būtų pagaminta iš biokuro, 20 % - iš gamtinių dujų. Taigi didžioji dalis (80 %) būtų pagaminta iš atsinaujinančio, vietinio ištekliaus. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
38Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Visi senos statybos, neatnaujinti, prastos šiluminės izoliacijos namai sunaudoja 6000 GWh šilumos energijos per metus. Kadangi įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, šilumos poreikis mažėtų iki 55 %, metinis energijos sunaudojimas siektų 2700 GWh. Mažėja naujų energijos generavimo įrenginių pajėgumai Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: naujų energijos generavimo pajėgumų sumažinimui.  Mažėja naujų energijos generavimo įrenginių galios poreikis 55-75 %. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • 1 MW galios šilumos energijos generavimo įrenginys per metus pagamina 2392,4 MWh energijos (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Dabar reikiamam šilumos energijos kiekiui pagamint per metus reikia 2500 MW galios įrenginių. Po pastatų atnaujinimo sumažėjusiam energijos kiekiui pagaminti reiks 1100 MW galios įrenginių. Todėl nauji energijos generavimo įrenginiai galės būti 55 proc. mažiau galingi. Visi senos statybos, neatnaujinti, prastos šiluminės izoliacijos namai sunaudoja 6000 GWh šilumos energijos per metus. Kadangi įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, šilumos poreikis mažėtų iki 75 %, metinis energijos sunaudojimas siektų 1500 MWh. Dabar reikiamam šilumos energijos kiekiui pagamint per metus reikia 2500 MW galios įrenginių. Po pastatų atnaujinimo sumažėjusiam energijos kiekiui pagaminti reiks 600 MW galios įrenginių. Todėl nauji energijos generavimo įrenginiai galės būti 75 proc. mažiau galingi. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
39Research and consulting alliance 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 +2,8 +6,7 +5,4 +7,3 +2,4 +4,0 +6,7 BalandisKovasVasarisSausisGruodisLapkritisSpalis 2,0 Atnaujinto pastato energijos suvartojimas Papildomas energijos poreikis neatnaujintam pastatui Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: pikinių apkrovų sumažėjimui.  Šalčiausiais mėnesiais (gruodį ir sausį) energijos poreikis vienam kvadratiniam metrui sumažėja 6,5-7,5 kWh/m2. Panevėžio miestas Spalis Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Vidutinė mėnesio lauko temperatūra, °C 6 4,4 -4,5 -7 -1,6 -4,8 3,6 Vidutinis energijos suvartojimas atnaujintame daugiabutyje, kWh/m2 2,04 5,8 12 13,26 8,11 10,19 3,62 Vidutinis energijos suvartojimas neatnaujintame daugiabutyje, kWh/m2 4,41 9,79 18,74 20,53 13,56 16,84 6,40 kWh/m2 Šaltinis: Sudaryta konsultanto, remiantis „Panevėžio energijos“ informacija Gruodis ir sausis yra šalčiausi metų mėnesiai, per kuriuos energijos šildymui neatnaujintuose pastatuose suvartojama 18-21 kWh/m2. Remiantis Panevėžio miesto daugiabučių energijos suvartojimu, neatnaujintuose daugiabučiuose šiltesniais mėnesiais (spalį, lapkritį, balandį) energijos reikia 2-5 kWh/m2 daugiau nei atnaujintuose daugiabučiuose. Tuo tarpu šalčiausiais mėnesiais (gruodį, sausį) energijos reikia daugiau 6,7-7,3 kWh/m2. Taigi atlikus pastatų atnaujinimą, galima sušvelninti pikines apkrovas ir energijos suvartojimą vienam kvadratiniam metrui sumažinti 6,7-7,3 kWh. Taigi atnaujinus visus šalies daugiabučius šalčiausiais mėnesiais bendras energijos poreikis sumažėtų apie 350 mln. kWh per mėnesį.
40Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė
41Research and consulting alliance Nacionalinis pastatų fondas Pastatų naudojimo paskirtis Pastatų skaičius, pagal statybos metus Bendrasis plotas m 2 , pagal statybos metus Iki 1940 m. 1941-1960 m. 1961-1992 m. 1993-2005 m. 2006-2012 m. Iki 1940 m. 1941-1960 m. 1961-1992 m. 1993-2005 m. 2006-2012 m. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 115992 86894 202720 17696 19775 10612810 7444165 27104856 4428539 4352051 Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 10300 3743 21094 1483 750 3816781 2273790 39276485 3733505 2772027 Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 258 130 1303 38 30 147945 150275 3232651 72127 32163 Administracinės paskirties pastatai 1588 848 6370 814 306 1198780 519467 5684010 715305 740149 Viešbučių paskirties pastatai 109 28 153 77 63 128759 30209 299999 91234 103746 Prekybos paskirties pastatai 725 635 4163 1828 526 276234 222234 2294398 1196904 1331242 Paslaugų paskirties pastatai 218 222 1757 310 207 65010 67388 647217 150699 131091 Maitinimo paskirties pastatai 182 109 952 237 67 57184 42454 536163 77962 30922 Poilsio paskirties pastatai 192 121 3179 322 592 67226 21638 621851 77674 203689 Kultūros paskirties pastatai 542 217 915 53 21 371582 119412 1181430 97542 19138 Mokslo paskirties pastatai 836 321 3152 105 46 920248 420834 5889753 327855 108744 Sporto paskirties pastatai 32 49 310 41 34 22217 20169 375843 87308 208235 Gydymo paskirties pastatai 429 198 1058 111 38 389725 120042 2026648 189593 108964 Specialiosios paskirties pastatai 111 79 452 111 40 112773 37856 248069 65151 30335 Religinės paskirties pastatai 1139 74 73 93 31 416749 19054 25437 65456 24023 Kitos paskirties pastatai 337 832 9866 1750 675 65224 123515 1998988 172345 120970 Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 1040 1953 18865 1833 782 844565 1559982 13919094 1558866 908526 * - Tyrimas neapima pagalbinio ūkio paskirties pastatų, žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatų bei sodų paskirties pastatų. Todėl tyrime naudojama sąvoka „visas pastatų fondas“ taip pat neapima minėtų paskirčių pastatų. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių susiskirstymas pagal pastatų paskirtį ir statybos metų grupes* Gyvenamieji pastatai Pastatų skaičius: 482206 Pastatų bendrasis plotas: 109450170 m2 Negyvenamieji pastatai Pastatų skaičius: 75544 Pastatų bendrasis plotas: 52953098 m2
42Research and consulting alliance Lietuvoje daugiausia senų (iki 1992 m. statybos) gyvenamųjų pastatų 1. Pastatų fondo plotas pagal pastatų statybos metus ir naudojimo paskirtį , mln. m2 2006-2012 m. 11,2 1993-2005 m. 13,1 1961-1992 m. 105,4 1941-1960 m. 13,2 Iki 1940 m. 19,5 Gyvenamieji pastatai Pramonės ir paslaugų sektorius Kiti nepriskirti pastatai Viešasis sektorius 2. Gyvenamųjų pastatų ploto pasiskirstymas pagal naudojimo paskirtį, proc. 47% 3% 49% Daugiabučiai gyvenamieji namai Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Gyvenamieji namai įvairioms soc. grupėms • Didžiąją dalį (pagal pastatų plotą) Lietuvos pastatų fondo sudaro 1961-1992 m. pastatyti pastatai – 65 %. • Didžiąją dalį 1961-1992 m. statybos pastatų sudaro gyvenamieji pastatai – 66 %.
43Research and consulting alliance Visa Lietuvos teritorija patenka į vėsiojo vidutinio klimato zoną, tačiau šalies vakarinė dalis yra veikiama Baltijos jūros, todėl ten fiksuojamas didesnis metinis kritulių kiekis, vėjo greitis bei didesnė vidutinė metinė oro temperatūra nei likusioje šalies teritorijoje Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje, mm Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje,0C Vidutinis metinis vėjo greitis ir vyraujančios vėjo kryptys Klimato zonos Europoje Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šaltinis: drmrenfrew.wordpress.com Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė temperatūra žiemą – apie 5 ° šalčio. Vakarų Lietuvoje fiksuojamas didesnis metinis kritulių kiekis, nei kitose šalies regionuose, kritulių kiekis siekia iki 45 % daugiau, nei vidurio Lietuvoje. Vakarų Lietuvoje fiksuojamas didesnis vidutinis metinis vėjo greitis, nei kitose šalies regionuose, vidutinis metinis vėjo greitis didesnis iki 200 %, nei pietų Lietuvoje. Vakarų Lietuvoje fiksuojama aukštesnė vidutinė metinė oro temperatūra, nei kituose šalies regionuose, vidutinė metinė oro temperatūra aukštesnė iki 25 %, nei rytų Lietuvoje.
44Research and consulting alliance Visa Lietuvos teritorija patenka į vėsiojo vidutinio klimato zoną, todėl laikytina, kad klimato zonos poveikis pastatų energetiniam naudingumui yra vienodas visoje šalyje. Nors vakarinėje šalies dalyje (iš viso 7,2 % šalies fondo pastatų) fiksuojamas didesnis metinis kritulių kiekis, vėjo greitis bei didesnė vidutinė metinė oro temperatūra nei likusioje šalies teritorijoje, energijos suvartojimas nuo kitų šalies teritorijų skiriasi tik iki 2 %. Pastatų fondo grupė Vakarų Lietuva (Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m., Klaipėdos r. Kretingos r., Skuodo r., Šilutės r. savivaldybės) Lietuvos Respublika Pastatų skaičius Dalis nuo fondo grupės pastatų skaičiaus, % Dalis nuo viso šalies pastatų fondo (be pagalbinės paskirties pastatų), % Pastatų bendrasis plotas, m2 Dalis nuo fondo grupės pastatų bendrojo ploto, % Pastatų skaičius Pastatų bendrasis plotas, m2 Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 30270 6,8 4,3 4259872 7,8 445599 54498011 Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 4696 12,5 0,7 6779196 13,0 37463 52182561 Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 199 11,3 0,0 421051 11,6 1762 3636512 Administracinės paskirties pastatai 1064 10,6 0,2 929066 10,4 9994 8941144 Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai 3029 17,6 0,4 1478985 16,3 17255 9090997 Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai 791 10,8 0,1 1196603 10,9 7304 10939798 Gydymo paskirties pastatai 211 11,5 0,0 345052 12,1 1840 2855399 Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 1953 9,3 0,3 302736 6,9 21042 4381547 Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 7595 11,2 1,1 4206947 10,5 67630 40024855 Iš viso 49808 - 7,2 19919508 - 609889 186550824 2012-2013 m. šildymo sezonas Klaipėdos miestas Vilniaus miestas Vidutinė lauko oro temperatūra 1,0 °C -1,6 °C Vidutinis suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui, kWh/m² 16,44 16,90 Pastatų Vakarų Lietuvoje esanti pastatų fondo dalis pagal pastatų fondo grupes Šilumos suvartojimas Klaipėdos ir Vilniaus miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2012-2013 m. šildymo sezonas)
45Research and consulting alliance Nors 61 % pastatų yra kaimo vietovėse, jie sudaro tik 33 % bendrojo pastatų ploto. Taigi vidutinis mieste esantis pastatas yra 4 kartus didesnis už vidutinį pastatą, esantį kaime. 62% 17% 16% 20% 28% 12% 52% 33% 10% Mieste Kaime Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 67% Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 48% Gydymo paskirties pastatai 88% Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai 72% Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 38% Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paski 80% Administracinės paskirties pastatai 84% Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 83% Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 90% Pastatų fondo grupėms priklausančių pastatų bendrojo ploto analizė pagal pastatų buvimo vietą 20934068 33563943 46804948 5377613 Pastatų plotas, m2 33% 67% Vertinant pastatų fondo grupes kartu, iš viso 67 % (124924165 m2) pastatų bendrojo ploto tenka miestams ir 33 % (61626659 m2) kaimams. KaimeMieste Pastatų bendrasis plotas pagal buvimo vietą 3014145 622367 7542871 1398273 7254107 1836890 7894177 3045621 2502647 352752 2083487 2298060 26893715 13131140 69% 28% 33% 30% 47% 50% 31% 52% 41% 50% Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paski 53% Administracinės paskirties pastatai 70% Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 67% KaimeMieste Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 72% Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 31% Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 59% Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 48% Gydymo paskirties pastatai 69% Pastatų fondo grupėms priklausančių pastatų kiekio analizė pagal pastatų buvimo vietą 138856 306743 27023 10440 Pastatų skaičius 61% 39% Vertinant pastatų fondo grupes kartu, iš viso 61 % (371666) pastatų yra kaimuose ir 39 % (238223) miestuose. KaimeMieste Pastatų skaičius pagal buvimo vietą 1188 574 6994 3000 9114 8141 3619 3685 1270 570 10054 10988 40105 27525
46Research and consulting alliance Nors 75 % pastatų nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, jie pagal bendrąjį plotą sudaro tik 33 % pastatų fondo. * - Bendroji fizinių ir juridinių asmenų, valstybė ir savivaldybių, valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų, savivaldybių ir fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Taip pat įrašyti pastatai, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos. 20% 10% 5% 2% Pastatų plotas 1865508915% 33% 38% 60988911%2% 75%Pastatų skaičius Visų pastatų skaičius ir plotas pagal pastatų nuosavybę ir turto valdymo teisę Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Administracinės paskirties pastatai Gydymo paskirties pastatai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 3,6% 95,1% 0,9% 0,3% 0,2% Pastatų plotas, m2 94558 139605 499755 51802383 1961724 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 0,4% 1,0% 0,2% 0,3% 98,0% 154897 109493 546884 234323 51136968 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 64,4% 1,4% 5,6%7,6% 21,1% 766380 274998 204854 49897 2340388 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 30,5% 5,9% 42,0% 4,9% 16,6% 1488120 436366 3756205 530096 2730366 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 25,3% 14,2% 54,6% 2,2% 3,7%335767 202307 4959285 1291116 2302536 Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Kita* Fizinių asmenų nuosavybė 7,2% 2,7% 8,1% 61,9% 20,0% 2188634 6773481 887797 296999 792900 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 8,8% 2,6% 13,8% 41,0% 33,8% 966090 1169805 395178 72968 251360 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 5,4% 12,2% 50,4% 5,2% 26,7% 1170227 228233 2210371 534771 237938 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 14,5% 58,2% 0,9% 4,6% 21,7% 1856108 373500 23298419 5820178 8676663 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2
47Research and consulting alliance Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Nors 75 % pastatų nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, jie pagal bendrąjį plotą sudaro tik 33 % pastatų fondo. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Administracinės paskirties pastatai Gydymo paskirties pastatai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 3,2% 95,6% 0,7% 0,3% 0,1% Pastatų skaičius 633 1257 3172 426154 14383 * - Bendroji fizinių ir juridinių asmenų, valstybė ir savivaldybių, valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų, savivaldybių ir fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Taip pat įrašyti pastatai, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos. Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 95,7% 2,5% 1,0% 0,5% 0,4% Pastatų skaičius 133 174 358 955 35843 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 50,7% 4,4% 14,5% 13,1% 17,3% Pastatų skaičius 304 231 256 77 894 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė 47,8% 7,5% 15,0%16,1% 13,5% Pastatų skaičius 1504 746 4779 1353 1612 Kita* Savivaldybių nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Fizinių asmenų nuosavybė Valstybės nuosavybė 3,0% 39,5% 4,9% 8,4% 44,2% Pastatų skaičius 843 517 7634 6817 1444 Fizinių asmenų nuosavybė Valstybės nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Kita* 8,9% 58,7% 11,4% 13,6% 7,5% Pastatų skaičius 992 4287 831 647 547 Valstybės nuosavybė Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė 11,8% 10,8% 19,6% 36,7% 21,0% Pastatų skaičius 387 676 361 198 218 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 3,4% 16,8% 7,9% 60,4% 11,6% Pastatų skaičius 2433 1652 12699 3537 721 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 15,5% 25,7% 49,6% 2,6% 6,6% Pastatų skaičius 4491 1754 33519 17398 10468 20% 10% 5% 2% Pastatų plotas 1865508915% 33% 38% 60988911%2% 75%Pastatų skaičius Visų pastatų skaičius ir plotas pagal pastatų nuosavybę ir turto valdymo teisę
48Research and consulting alliance Pastatų fondo grupės apskrityse ir didžiuosiuose miestuose (1/3) Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 33126 7,5 3536931 6,6 Kauno apskritis 78654 17,9 10643180 19,9 Klaipėdos apskritis 29699 6,8 4153744 7,8 Marijampolės apskr. 32012 7,3 3547726 6,6 Panevėžio apskritis 48070 10,9 5551092 10,4 Šiaulių apskritis 53979 12,3 6188331 11,6 Tauragės apskritis 23517 5,3 2855351 5,3 Telšių apskritis 24949 5,7 3102615 5,8 Utenos apskritis 38065 8,7 3973421 7,4 Vilniaus apskritis 77696 17,7 9929585 18,6 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 15993 11,6 2974214 14,5 Kaunas 20259 14,8 3380121 16,5 Klaipėda 2470 1,8 496088 2,4 Šiauliai 6986 5,1 1100575 5,4 Panevėžys 6069 4,4 919833 4,5 Alytus 2966 2,2 535208 2,6 Marijampolė 3352 2,4 480274 2,3 Mažeikiai 2150 1,6 296205 1,4 Jonava 1239 0,9 173358 0,8 Kiti miestai 75803 55,2 10175311 49,6 Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai Gyvenamieji namai įvairioms soc. grupėms Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 1543 4,1 2267981 4,4 Kauno apskritis 7470 20,0 10699529 20,6 Klaipėdos apskritis 4681 12,5 6731503 13,0 Marijampolės apskr. 1929 5,2 1766837 3,4 Panevėžio apskritis 2762 7,4 3479245 6,7 Šiaulių apskritis 3908 10,5 4470987 8,6 Tauragės apskritis 1644 4,4 1175652 2,3 Telšių apskritis 1665 4,5 1947129 3,8 Utenos apskritis 1977 5,3 2291623 4,4 Vilniaus apskritis 9800 26,2 17087071 32,9 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 6620 24,6 14473412 31,1 Kaunas 4547 16,9 7410672 15,9 Klaipėda 1921 7,1 4638448 10,0 Šiauliai 1098 4,1 2421277 5,2 Panevėžys 866 3,2 2043194 4,4 Alytus 591 2,2 1316765 2,8 Marijampolė 607 2,3 906457 1,9 Mažeikiai 331 1,2 837530 1,8 Jonava 293 1,1 738647 1,6 Kiti miestai 10072 37,4 11754450 25,3 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 128 7,3 254019 7,0 Kauno apskritis 253 14,4 526512 14,5 Klaipėdos apskritis 203 11,6 433424 11,9 Marijampolės apskr. 64 3,7 99710 2,7 Panevėžio apskritis 160 9,1 340396 9,4 Šiaulių apskritis 166 9,5 340876 9,4 Tauragės apskritis 95 5,4 117528 3,2 Telšių apskritis 81 4,6 155967 4,3 Utenos apskritis 111 6,3 193852 5,3 Vilniaus apskritis 491 28,0 1176128 32,3 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 291 24,6 914069 30,3 Kaunas 110 9,3 306726 10,2 Klaipėda 85 7,2 257152 8,5 Šiauliai 57 4,8 185911 6,2 Panevėžys 62 5,2 207399 6,9 Alytus 39 3,3 135419 4,5 Marijampolė 20 1,7 58278 1,9 Mažeikiai 26 2,2 50005 1,7 Jonava 9 0,8 24876 0,8 Kiti miestai 486 41,0 880376 29,1
49Research and consulting alliance Pastatų fondo grupės apskrityse ir didžiuosiuose miestuose (2/3) Administracinės paskirties pastatai Viešbučių, prekybos, maitinimo ir poilsio past. Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 615 6,2 389472 4,4 Kauno apskritis 2011 20,1 1701447 19,1 Klaipėdos apskritis 1060 10,6 927215 10,4 Marijampolės apskr. 527 5,3 327774 3,7 Panevėžio apskritis 850 8,5 609133 6,8 Šiaulių apskritis 1220 12,2 713658 8,0 Tauragės apskritis 341 3,4 200467 2,3 Telšių apskritis 550 5,5 366225 4,1 Utenos apskritis 603 6,0 418543 4,7 Vilniaus apskritis 2204 22,1 3245781 36,5 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 1342 19,2 2795207 37,3 Kaunas 1013 14,5 1108726 14,8 Klaipėda 474 6,8 579828 7,7 Šiauliai 390 5,6 328702 4,4 Panevėžys 267 3,8 306423 4,1 Alytus 206 3,0 210136 2,8 Marijampolė 187 2,7 163142 2,2 Mažeikiai 132 1,9 104737 1,4 Jonava 92 1,3 68095 0,9 Kiti miestai 2877 41,2 1836521 24,5 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 1077 6,3 446484 5,0 Kauno apskritis 2715 15,9 1621373 18,1 Klaipėdos apskritis 2985 17,5 1457903 16,3 Marijampolės apskr. 815 4,8 307973 3,4 Panevėžio apskritis 1354 7,9 655049 7,3 Šiaulių apskritis 1584 9,3 760387 8,5 Tauragės apskritis 660 3,9 229079 2,6 Telšių apskritis 785 4,6 327972 3,7 Utenos apskritis 1883 11,0 508068 5,7 Vilniaus apskritis 3228 18,9 2624244 29,4 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 1146 12,7 2011111 28,2 Kaunas 999 11,1 1025157 14,4 Klaipėda 562 6,2 638549 9,0 Šiauliai 329 3,7 390257 5,5 Panevėžys 310 3,4 335753 4,7 Alytus 137 1,5 140028 2,0 Marijampolė 151 1,7 115273 1,6 Mažeikiai 118 1,3 102464 1,4 Jonava 108 1,2 47258 0,7 Kiti miestai 5148 57,1 2322036 32,6 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 473 6,5 575622 5,3 Kauno apskritis 1331 18,3 2143124 19,7 Klaipėdos apskritis 795 10,9 1197602 11,0 Marijampolės apskr. 477 6,6 518553 4,8 Panevėžio apskritis 645 8,9 880837 8,1 Šiaulių apskritis 801 11,0 1145412 10,5 Tauragės apskritis 342 4,7 384351 3,5 Telšių apskritis 378 5,2 519950 4,8 Utenos apskritis 555 7,6 642457 5,9 Vilniaus apskritis 1464 20,2 2861506 26,3 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 729 20,3 2051851 26,2 Kaunas 534 14,9 1184204 15,1 Klaipėda 271 7,6 630825 8,1 Šiauliai 192 5,4 453791 5,8 Panevėžys 131 3,7 339309 4,3 Alytus 89 2,5 223448 2,9 Marijampolė 84 2,3 165210 2,1 Mažeikiai 47 1,3 127065 1,6 Jonava 50 1,4 94996 1,2 Kiti miestai 1460 40,7 2559242 32,7
50Research and consulting alliance Pastatų fondo grupės apskrityse ir didžiuosiuose miestuose (3/3) Gydymo paskirties pastatai Specialiosios, religinės ir kt. paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 166 9,0 340431 12,1 Kauno apskritis 371 20,1 569703 20,2 Klaipėdos apskritis 214 11,6 347750 12,3 Marijampolės apskr. 80 4,3 97435 3,5 Panevėžio apskritis 154 8,4 203365 7,2 Šiaulių apskritis 174 9,4 245014 8,7 Tauragės apskritis 74 4,0 66205 2,3 Telšių apskritis 102 5,5 95949 3,4 Utenos apskritis 116 6,3 135122 4,8 Vilniaus apskritis 392 21,3 720809 25,5 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 236 18,6 560412 22,7 Kaunas 163 12,8 367426 14,9 Klaipėda 74 5,8 160196 6,5 Šiauliai 41 3,2 115260 4,7 Panevėžys 31 2,4 82049 3,3 Alytus 30 2,4 63609 2,6 Marijampolė 17 1,3 44477 1,8 Mažeikiai 12 0,9 23465 1,0 Jonava 11 0,9 18263 0,7 Kiti miestai 654 51,5 1028675 41,8 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 1640 7,5 235717 5,2 Kauno apskritis 5035 23,1 1190542 26,4 Klaipėdos apskritis 1972 9,0 316550 7,0 Marijampolės apskr. 1567 7,2 256055 5,7 Panevėžio apskritis 1963 9,0 353612 7,8 Šiaulių apskritis 1958 9,0 312391 6,9 Tauragės apskritis 812 3,7 140970 3,1 Telšių apskritis 1111 5,1 212445 4,7 Utenos apskritis 1080 5,0 619272 13,7 Vilniaus apskritis 4661 21,4 871112 19,3 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 2378 22,9 425613 20,0 Kaunas 1649 15,9 463809 21,8 Klaipėda 662 6,4 135372 6,4 Šiauliai 499 4,8 90066 4,2 Panevėžys 219 2,1 53713 2,5 Alytus 333 3,2 74722 3,5 Marijampolė 216 2,1 53557 2,5 Mažeikiai 110 1,1 17553 0,8 Jonava 180 1,7 30348 1,4 Kiti miestai 4128 39,8 784735 36,9 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 4178 6,3 2309130 5,8 Kauno apskritis 14312 21,5 8902400 22,4 Klaipėdos apskritis 7548 11,3 4183382 10,5 Marijampolės apskr. 3773 5,7 1891741 4,8 Panevėžio apskritis 5407 8,1 3556941 9,0 Šiaulių apskritis 9986 15,0 4620301 11,6 Tauragės apskritis 2830 4,2 1341526 3,4 Telšių apskritis 3879 5,8 1828203 4,6 Utenos apskritis 3702 5,6 1890470 4,8 Vilniaus apskritis 11038 16,6 9153706 23,1 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 5194 13,1 5678148 21,3 Kaunas 6449 16,2 4554329 17,1 Klaipėda 2680 6,8 2084259 7,8 Šiauliai 2092 5,3 1619518 6,1 Panevėžys 1313 3,3 1372283 5,2 Alytus 1212 3,1 1220295 4,6 Marijampolė 713 1,8 555640 2,1 Mažeikiai 785 2,0 392828 1,5 Jonava 718 1,8 421202 1,6 Kiti miestai 18547 46,7 8730379 32,8
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania
Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania

Recommended

2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)LRATCA
 
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinisParama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinisLRATCA
 
Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020LRATCA
 
2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...
2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...
2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...Fortum Heat Lietuva
 
Lietuva ir Rio+20
Lietuva ir Rio+20Lietuva ir Rio+20
Lietuva ir Rio+20Tadas D.
 
2007 2013 projektu uzdarymas
2007 2013 projektu uzdarymas2007 2013 projektu uzdarymas
2007 2013 projektu uzdarymasLRATCA
 
áLgebra i morgado
áLgebra i morgadoáLgebra i morgado
áLgebra i morgadoAutonoma
 
Tutorial
TutorialTutorial
Tutorialluferhedi
 

Recommended

2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)LRATCA
 
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinisParama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinisLRATCA
 
Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020LRATCA
 
2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...
2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...
2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pa...Fortum Heat Lietuva
 
Lietuva ir Rio+20
Lietuva ir Rio+20Lietuva ir Rio+20
Lietuva ir Rio+20Tadas D.
 
2007 2013 projektu uzdarymas
2007 2013 projektu uzdarymas2007 2013 projektu uzdarymas
2007 2013 projektu uzdarymasLRATCA
 
áLgebra i morgado
áLgebra i morgadoáLgebra i morgado
áLgebra i morgadoAutonoma
 
Tutorial
TutorialTutorial
Tutorialluferhedi
 
Cultura organizacional
Cultura organizacionalCultura organizacional
Cultura organizacionaljhon fredy cardenas olaya
 
Mateo castillo b.(1)
Mateo castillo b.(1)Mateo castillo b.(1)
Mateo castillo b.(1)matcas951202
 
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ) Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ) antjjournal
 
Evolucijas process (ievads)
Evolucijas process (ievads)Evolucijas process (ievads)
Evolucijas process (ievads)Andris Ziemelis
 
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.Chamilo User Day
 
Padres de la iglesia
Padres de la iglesiaPadres de la iglesia
Padres de la iglesiaLuis Cuervo
 
Report example
Report exampleReport example
Report exampleJason Xin
 
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio CulturalAplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio CulturalChamilo User Day
 
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomoPanorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomoSoraya Paniagua
 
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.Rīgas 6. vidusskola
 
Biotehnoloģija
BiotehnoloģijaBiotehnoloģija
Biotehnoloģijabiologija_11klase
 
Evolūcijas process
Evolūcijas processEvolūcijas process
Evolūcijas processAndris Ziemelis
 
Maņu orgāni
Maņu orgāniMaņu orgāni
Maņu orgāniDaina Birkenbauma
 
Dns un gēnu aktivitāte
Dns un gēnu aktivitāteDns un gēnu aktivitāte
Dns un gēnu aktivitātebiologija_11klase
 
Populāciju ekoloģija
Populāciju ekoloģijaPopulāciju ekoloģija
Populāciju ekoloģijaAndris Ziemelis
 
Apresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
Apresentação - Fernando Rocha | DMT PalestrasApresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
Apresentação - Fernando Rocha | DMT PalestrasDMT Palestras
 
ICT
ICTICT
ICTMahesh Kodituwakku
 
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016Tom Capper
 
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...Pradeep Garg
 
Caco Barcellos | DMT Palestras
Caco Barcellos | DMT PalestrasCaco Barcellos | DMT Palestras
Caco Barcellos | DMT PalestrasDMT Palestras
 
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonėsŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonėsAidis Stukas
 
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKarolis Januševičius
 

More Related Content

Viewers also liked

Mateo castillo b.(1)
Mateo castillo b.(1)Mateo castillo b.(1)
Mateo castillo b.(1)matcas951202
 
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ) Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ) antjjournal
 
Evolucijas process (ievads)
Evolucijas process (ievads)Evolucijas process (ievads)
Evolucijas process (ievads)Andris Ziemelis
 
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.Chamilo User Day
 
Padres de la iglesia
Padres de la iglesiaPadres de la iglesia
Padres de la iglesiaLuis Cuervo
 
Report example
Report exampleReport example
Report exampleJason Xin
 
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio CulturalAplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio CulturalChamilo User Day
 
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomoPanorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomoSoraya Paniagua
 
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.Rīgas 6. vidusskola
 
Apresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
Apresentação - Fernando Rocha | DMT PalestrasApresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
Apresentação - Fernando Rocha | DMT PalestrasDMT Palestras
 
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016Tom Capper
 
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...Pradeep Garg
 
Caco Barcellos | DMT Palestras
Caco Barcellos | DMT PalestrasCaco Barcellos | DMT Palestras
Caco Barcellos | DMT PalestrasDMT Palestras
 

Viewers also liked (20)

Cultura organizacional
Cultura organizacionalCultura organizacional
Cultura organizacional
 
Mateo castillo b.(1)
Mateo castillo b.(1)Mateo castillo b.(1)
Mateo castillo b.(1)
 
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ) Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
Advanced Nanoscience and Technology: An International Journal (ANTJ)
 
Evolucijas process (ievads)
Evolucijas process (ievads)Evolucijas process (ievads)
Evolucijas process (ievads)
 
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
Aula virtual EET1 usando Chamilo LMS.
 
Padres de la iglesia
Padres de la iglesiaPadres de la iglesia
Padres de la iglesia
 
Report example
Report exampleReport example
Report example
 
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio CulturalAplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
Aplicaciones de e-learning en la Educación del Patrimonio Cultural
 
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomoPanorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
Panorama actual de la industria del automóvil ante el coche conectado y autónomo
 
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
Interešu izglītība sākumskolā 2016./2017.m.g.
 
Biotehnoloģija
BiotehnoloģijaBiotehnoloģija
Biotehnoloģija
 
Evolūcijas process
Evolūcijas processEvolūcijas process
Evolūcijas process
 
Maņu orgāni
Maņu orgāniMaņu orgāni
Maņu orgāni
 
Dns un gēnu aktivitāte
Dns un gēnu aktivitāteDns un gēnu aktivitāte
Dns un gēnu aktivitāte
 
Populāciju ekoloģija
Populāciju ekoloģijaPopulāciju ekoloģija
Populāciju ekoloģija
 
Apresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
Apresentação - Fernando Rocha | DMT PalestrasApresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
Apresentação - Fernando Rocha | DMT Palestras
 
ICT
ICTICT
ICT
 
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
Everything You Didn't Know About Google Analytics - Measurefest November 2016
 
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
OPERATIONS FOR NULLIPAROUS PROLAPSE AND VAGINAL VAULT PROLAPSE, Mob: 7289915...
 
Caco Barcellos | DMT Palestras
Caco Barcellos | DMT PalestrasCaco Barcellos | DMT Palestras
Caco Barcellos | DMT Palestras
 

Similar to Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania

ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonėsŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonėsAidis Stukas
 
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKarolis Januševičius
 
2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...
2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...
2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...Martynas_Nagevicius
 
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019Karolis Januševičius
 
Tarybos seminaras. Vilniaus patirtis
Tarybos seminaras. Vilniaus patirtisTarybos seminaras. Vilniaus patirtis
Tarybos seminaras. Vilniaus patirtisArtūras Zuokas
 
VPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EU
VPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EUVPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EU
VPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EUAndrius Šiaudinis
 
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 

Similar to Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania (8)

ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonėsŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
ŠMM planuojamos mokslo rėmimo priemonės
 
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
 
2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...
2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...
2014-2020 ES fondu investicijos i elektros, duju ir silumos ukiu sektorius 20...
 
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
 
Tarybos seminaras. Vilniaus patirtis
Tarybos seminaras. Vilniaus patirtisTarybos seminaras. Vilniaus patirtis
Tarybos seminaras. Vilniaus patirtis
 
Daugiabučių namų atnaujinimas Vilniuje
Daugiabučių namų atnaujinimas VilniujeDaugiabučių namų atnaujinimas Vilniuje
Daugiabučių namų atnaujinimas Vilniuje
 
VPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EU
VPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EUVPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EU
VPSP statistika Lietuvoje ir ES. PPP statistics in Lithuania and EU
 
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
 

More from Gints Turlajs

Gints turlajs prezentācija RSU 5 sept
Gints turlajs prezentācija RSU 5 septGints turlajs prezentācija RSU 5 sept
Gints turlajs prezentācija RSU 5 septGints Turlajs
 
Kapitāls jūlijs 2015
Kapitāls jūlijs 2015Kapitāls jūlijs 2015
Kapitāls jūlijs 2015Gints Turlajs
 
Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015
Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015
Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015Gints Turlajs
 
Rezults Microeconomics 2015
Rezults Microeconomics 2015Rezults Microeconomics 2015
Rezults Microeconomics 2015Gints Turlajs
 
Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.
Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.
Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.Gints Turlajs
 
Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27
Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27
Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27Gints Turlajs
 
Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013
Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013
Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013Gints Turlajs
 
Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013
Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013
Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013Gints Turlajs
 
Juc seminars finanses
Juc seminars finansesJuc seminars finanses
Juc seminars finansesGints Turlajs
 
Juc seminars 26.09.2013.
Juc seminars 26.09.2013.Juc seminars 26.09.2013.
Juc seminars 26.09.2013.Gints Turlajs
 
Kapitals replika aprilis 2012 gints turlajs
Kapitals replika aprilis 2012 gints turlajsKapitals replika aprilis 2012 gints turlajs
Kapitals replika aprilis 2012 gints turlajsGints Turlajs
 
Kapitals replika marts 2012 industriala politika
Kapitals replika marts 2012 industriala politikaKapitals replika marts 2012 industriala politika
Kapitals replika marts 2012 industriala politikaGints Turlajs
 
Automātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replika
Automātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replikaAutomātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replika
Automātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replikaGints Turlajs
 
Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?
Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?
Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?Gints Turlajs
 
Replika kapitals nov 2012
Replika kapitals nov 2012Replika kapitals nov 2012
Replika kapitals nov 2012Gints Turlajs
 
Turlajs jarzemskis 19 oct sfk
Turlajs jarzemskis 19 oct sfkTurlajs jarzemskis 19 oct sfk
Turlajs jarzemskis 19 oct sfkGints Turlajs
 
Choice and application of strategic management methods
Choice and application of strategic management methodsChoice and application of strategic management methods
Choice and application of strategic management methodsGints Turlajs
 
Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...
Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...
Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...Gints Turlajs
 
Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs
Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs
Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs Gints Turlajs
 
Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...
Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...
Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...Gints Turlajs
 

More from Gints Turlajs (20)

Gints turlajs prezentācija RSU 5 sept
Gints turlajs prezentācija RSU 5 septGints turlajs prezentācija RSU 5 sept
Gints turlajs prezentācija RSU 5 sept
 
Kapitāls jūlijs 2015
Kapitāls jūlijs 2015Kapitāls jūlijs 2015
Kapitāls jūlijs 2015
 
Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015
Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015
Gints Turlajs prezentācijas Saeimā jūnijs 2015
 
Rezults Microeconomics 2015
Rezults Microeconomics 2015Rezults Microeconomics 2015
Rezults Microeconomics 2015
 
Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.
Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.
Ielūgums uz saeimas konferenci par progresīvo nodokļu sistēmu.
 
Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27
Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27
Vilnius Tax justice seminar_programme 2014_01_27
 
Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013
Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013
Gints Turlajs replika zurnals Kapitals decembris 2013
 
Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013
Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013
Gints Turlajs RTU zinātniskās konferences siltumenerģētikas sekcija okt 2013
 
Juc seminars finanses
Juc seminars finansesJuc seminars finanses
Juc seminars finanses
 
Juc seminars 26.09.2013.
Juc seminars 26.09.2013.Juc seminars 26.09.2013.
Juc seminars 26.09.2013.
 
Kapitals replika aprilis 2012 gints turlajs
Kapitals replika aprilis 2012 gints turlajsKapitals replika aprilis 2012 gints turlajs
Kapitals replika aprilis 2012 gints turlajs
 
Kapitals replika marts 2012 industriala politika
Kapitals replika marts 2012 industriala politikaKapitals replika marts 2012 industriala politika
Kapitals replika marts 2012 industriala politika
 
Automātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replika
Automātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replikaAutomātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replika
Automātiskie stabilizatori, Ginta Turlaja replika
 
Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?
Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?
Budžetēšanas informācijas sistēma - kāda tā varētu būt?
 
Replika kapitals nov 2012
Replika kapitals nov 2012Replika kapitals nov 2012
Replika kapitals nov 2012
 
Turlajs jarzemskis 19 oct sfk
Turlajs jarzemskis 19 oct sfkTurlajs jarzemskis 19 oct sfk
Turlajs jarzemskis 19 oct sfk
 
Choice and application of strategic management methods
Choice and application of strategic management methodsChoice and application of strategic management methods
Choice and application of strategic management methods
 
Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...
Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...
Gints turlajs presentation bridge between computer science and business, econ...
 
Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs
Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs
Industrial policy 3.0 by Gints Turlajs
 
Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...
Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...
Project view of enterprise - suggested improvements in valuation and risk man...
 

Smart Continent research from 2014 on energy efficiency of buildings in Lithuania

  • 1. 1Research and consulting alliance TYRIMAS „DĖL ILGALAIKĖS STRATEGIJOS, SKIRTOS INVESTICIJŲ TELKIMUI TIEK VIEŠOS, TIEK PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS FORMOS GYVENAMŲJŲ IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATŲ NACIONALINIO FONDO RENOVACIJOS SRITYJE, SUDARYMO“ Galutinė ataskaita 2013 m. gruodis
  • 2. 2Research and consulting alliance Santrumpos Studija TYRIMAS „DĖL ILGALAIKĖS STRATEGIJOS, SKIRTOS INVESTICIJŲ TELKIMUI TIEK VIEŠOS, TIEK PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS FORMOS GYVENAMŲJŲ IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATŲ NACIONALINIO FONDO RENOVACIJOS SRITYJE, SUDARYMO“ Konsultantas Smart Continent T UAB Užsakovas LR Energetikos ministerija Sutartis 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartis ES Europos Sąjunga AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai PVM Pridėtinės vertės mokestis JESSICA (Jungtinė Europos parama tvarioms investicijoms miestuose, angl. „Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas“) BVP Bendras vidaus produktas MTTP Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas STR Statybos techniniais reglamentais LŠTA Lietuvos Šilumos teikėjų asociacija SPSC Statybos produkcijos sertifikavimo centro CŠT Centralizuotas šilumos tiekimas ESCO (angl. − energiją taupanti bendrovė) – tai modelis, kai investuotojas už savo lėšas padidina kliento energetinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina vėliau, sau pasiimdamas energijos ištekliams sutaupytas lėšas EED Europos Sąjungos Energetinio Efektyvumo Direktyva
  • 3. 3Research and consulting alliance Įvadas Studijos tikslas – atlikti visapusišką analizę ir parengti ilgalaikės strategijos, skirtos investicijų telkimui tiek viešos, tiek privačios nuosavybės formos gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo srityje modelio projektą, pagrįstą 2012/27/ES direktyvos reikalavimais. Studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti pastatų energinio atnaujinimo teikiamą naudą; 2. Pastatų energinio atnaujinimo naudą įvertinti vienam investuotam litui; 3. Nustatyti pagrindines kliūtis energinio pastatų atnaujinimo procese ir pateikti pasiūlymus tų kliūčių panaikinimui; 4. Atlikti nacionalinio pastatų fondo analizę ir pateikti jo apžvalgą, nurodant pastatų kiekius bei juose esantį bendrąjį plotą; 5. Nustatyti kiekvienos pastatų kombinacijos energinio naudingumo charakteristikas ; 6. Atlikti kiekvienai pastatų kombinacijai atnaujinimo galimybių įvertinimą; 7. Parengti investicijų planą; 8. Kiekybiškai įvertinti tikėtiną gauti naudą; 9. Išnagrinėti ir pateikti šalyje vykdomos politikos pastatų atnaujinimo srityje apžvalgą; 10. Parengti nacionalinio ilgalaikio pastatų atnaujinimo viziją iki 2050 m. su tarpiniais etapų tikslais 2020, 2030 ir 2040 metais. Studijos rezultatai: 1. Atlikta šalyje vykdomos politikos pastatų atnaujinimo srityje apžvalga; 2. Išanalizuota ir susisteminta pastatų energinio atnaujinimo teikiamą naudą; 3. Nustatytos pagrindines kliūtys energinio pastatų atnaujinimo procese ir pateikti pasiūlymai tų kliūčių panaikinimui; 4. Atlikta nacionalinio pastatų fondo analizė; 5. Atliktas atnaujinimo galimybių įvertinimas; 6. Parengtas investicijų planas; 7. Parengta nacionalinio ilgalaikio pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. su tarpiniais etapų tikslais 2020, 2030 ir 2040 metais.
  • 4. 4Research and consulting alliance Studijos įgyvendinimo koncepcija Konsultantas LR energetikos ministerija Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga Pastatų atnaujinimokliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo naudos analizė Nacionalinio pastatų fondo analizė Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas Tarpinė ataskaita Ataskaitos koregavimas atsižvelgiant į gautus komentarus/pastabas Tarpinis susitikimas Prioritetinių pastatų atnaujinimo grupių sudarymas Ataskaitos koregavimas atsižvelgiant į gautus komentarus/pastabas Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio atnaujinimo naudos 1 investicijų litui vertinimas Parengta nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 metų Parengtas investicijų planas Galutinė ataskaita
  • 5. 5Research and consulting alliance Turinys Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10.
  • 6. 6Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 1. Projekto kontekstas
  • 7. 7Research and consulting alliance Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės/programos Namų ūkio sektoriuje įgyvendintos/įgyvendinamos priemonės: Paslaugų sektoriuje įgyvendintos/įgyvendinamos priemonės: Daugiabučiai gyvenamieji namai • 2005-2020 m. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa; • 2007–2013 m. periodo Europos Sąjungos struktūriniai fondai; • „Daugiabučių namų pastatų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“; • 2010 -2013 m. Klimato kaitos specialioji programa; • „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą“; • 1998–2003 m. Energijos taupymo/būsto demonstracinis projektas; • Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas (I ir II etapai); • JESSICA kontroliuojantysis fondas. Vienbučiai/dvibučiai gyvenamieji namai 2010 -2013 m. Klimato kaitos specialioji programa • „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %“; • „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“ Viešieji pastatai 2007–2013 m. periodo Europos Sąjungos struktūriniai fondai: • „Viešosios paskirties pastatų atnaujinimas nacionaliniu lygiu“ ir „Viešosios paskirties pastatų atnaujinimas regioniniu lygiu“; • „Viešosios paskirties pastatų atnaujinimo projektai atitinkantys Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonės „Energijos tiekimo, stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ naudos ir kokybės vertinimo kriterijus; • 2010 -2013 m. Klimato kaitos specialioji programa; • „Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“; • Valstybės investicinių fondų programa. • Savivaldybių švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės ir kitos paskirties statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir materialinio aprūpinimo programa; • Valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų programa. Mokslo paskirties pastatai • 2006–2009 m. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa; • Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 m.programa; • Mokslo ir studijų institucijų atnaujinimo ir rekonstravimo 2007–2009 metų programa; • 2009–2012 m.švietimo įstaigų modernizavimo programa; • Mokyklų tobulinimo programa. Kultūros paskirties pastatai • Bibliotekų pastatų atnaujinimo ir modernizavimo 2003–2013 m. programa; • Kultūros centrų modernizavimo 2007– 2020 m. programa; • Muziejų modernizavimo 2007–2015 m. programa. Specialiosios paskirties pastatai Įkalinimo įstaigų atnaujinimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 m. programa.
  • 8. 8Research and consulting alliance Nauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Programos įgyvendinimo eiga 1. Savivaldybės įvertina ir atrenka jų teritorijoje esančius neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius gyvenamuosius namus ir surinktą informaciją pateikia aplinkos ministerijai; 2. Aplinkos ministerija savivaldybėms padeda įvertinti neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus, parengti jų energinio efektyvumo didinimo projektus bei parengti ir įgyvendinti energinio efektyvumo didinimo programas šiuose pastatuose; 3. Savivaldybių atrinktiems pastatams įvertinti konkurso tvarka atrenkami kvalifikuoti specialistai, kurie atliks techninį ir energinį atrinktų pastatų įvertinimą, parengs investicijų planus ir parinks tokias energiją taupančias priemones, kad po jų įgyvendinimo būsto savininkų sutaupytų energijos lėšų užtektų padengti investicijoms; 4. Savivaldybė konkurso tvarka paskiria programos įgyvendinimo administratorių; 5. Kiekvienam atrinktam namui atliekamas auditas bei parengiamas investicijų planas, dėl kurio įgyvendinimo iki savivaldybės nustatyto laiko sprendimą priima būsto savininkai daugumos principu (50% + 1); 6. Programoje dalyvaujančių pastatų atnaujinimo techninio projekto parengimo, statybos techninės priežiūros bei darbų rangos konkursą organizuoja savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius (Siekiant gauti stipresnių rangovinių organizacijų pasiūlymus, geresnę kainą bei lengvesnį statybos procesų valdymą, rangos darbų konkursai bus organizuojami ne kiekvienam namui atskirai kaip įprasta, bet ne mažiau kaip 5 – 10 namų grupei); Įgyvendinamos priemonės • Stogo ir sienų šiltinimas; • Langų butuose ir laiptinėse keitimas (tik tų langų, kurie dar nepakeisti) bei lauko durų keitimas; • Balkonų stiklinimas pagal vieningą projektą; • Šildymo sistemų modernizavimas, balansinių ventilių įrengimas ir vamzdynų šiltinimas (tik ten kur nesutvarkyta). Programos finansavimas Investicijų, tenkančių gyventojams išmokėjimas Investicijų projektų įgyvendinimui reikalingomis lėšomis pasirūpina savivaldybė, gyventojams jokių kreditinių įsipareigojimų prisiimti nereikės. • Lengvatiniai kreditai, naudojant JESSICA apyvartinio fondo lėšas (kreditai suteikiami iki 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis visą paskolos laikotarpį) bus teikiami savivaldybių paskirtiems Programos įgyvendinimo administratoriams tiesiogiai apmokant rangovinėms organizacijoms už faktiškai atliktus darbus; • Investicijų projektams po jų įgyvendinimo bus teikiama 15 proc. Valstybės parama; • Papildomai teikiama 25 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis po projekto įgyvendinimo pasiekus ne mažesnį kaip 40 proc. energinį efektyvumą; • Papildoma Valstybės parama bus teikiama projekto parengimui, statybos techninei priežiūrai bei projekto administravimo išlaidoms apmokėti; • Kiekvieno namo butų savininkai, priimdami sprendimus dėl investicijų projektų įgyvendinimo, kartu nuspręs ir dėl investicijų išmokėjimo sąlygų - turės būti priimtas sprendimas per kokį laikotarpį ir kokiu būdu – kas mėnesį, ketvirtį ar tik šildymo sezono metu buto savininkai mokės. Mokama suma nebus didesnė, negu suma, tenkanti 1 m², kuri buvo nustatyta investicijų projekte kWh/m²/metus padauginta iš 1 kWh kainos; • Asmenims turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją jos nepraranda, tik ta kompensacijos lėšų dalis teks investicijų išmokėjimui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.
  • 9. 9Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo potencialas šiuo metu Lietuvoje nėra išnaudojamas Daugiabučių pastatų atnaujinimas 2005-2012 m. (iki 1993m. pastatyti namai) 98% 2% Atnaujinti namai Neatnaujinti namai Lietuvoje 34185 daugiabučiai gyvenamieji namai yra statyti iki 1993 m., kurių energetinis naudingumas yra labai žemas. Viešųjų pastatų atnaujinimas 2004-2012 m. (iki 1993m. pastatyti pastatai) 93% 7% Neatnaujinti viešieji pastatai Atnaujinti viešieji pastatai Lietuvoje yra 10758 iki 1993 m. pastatyti viešieji pastai, priklausantys valstybei ir savivaldybėms. Šaltinis: Būsto energijos taupymo agentūros informacija • Įdiegus bazinį pastatų atnaujinimo priemonių kompleksą pastatuose, būtų sutaupoma energijos iki 55 %, todėl reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 73 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Gamtinių dujų, skirtų šilumos gamybai, importas per metus sumažėtų 73 %. • Atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, bendras energijos poreikis mažėtų 553,4 mln. kWh per mėnesį. Iš viso pastatų atnaujinimo darbams reiktų 20-30 mlrd. Lt. • Atnaujinta 545 daugiabučių. • Dauguma pastatų atnaujinti iki D energinio naudingumo klasės, dažniausiai naudotos pastatų atnaujinimo priemonės: sienų, stogo, cokolio šiltinimas, langų, durų keitimas, balkonų stiklinimas, šildymo sistemos atnaujinimas. • Atnaujinta 751 viešųjų pastatų. • Dauguma pastatų atnaujinti iki D energinio naudingumo klasės, dažniausiai naudotos pastatų atnaujinimo priemonės: sienų, stogo, cokolio šiltinimas, langų, durų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas. Šaltinis: Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) informacija
  • 10. 10Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 2. Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga
  • 11. 11Research and consulting alliance Lietuvos energetikos politika paremta Europos Sąjungos teisės aktais ES energetikos politika Lietuvos Respublikos energetikos politika • Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija; Europos parlamento ir tarybos direktyva 2012/27/ES Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo Europos parlamento ir tarybos direktyva 2010/31/ES Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudin- gumą Sąjungoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą. skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 m. būtų pasiektas Sąjungos 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos vėliau toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą. • Lietuvos būsto strategija; • Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa; • Parengti ilgalaikę strategiją, skirtą investicijų telkimui gyvenamųjų ir komercinės paskirties, tiek viešos, tiek privačios paskirties, pastatų nacionalinio fondo pastatų atnaujinimo srityje siekiant pagerinti pastatų fondo energinį naudingumą; • Užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų atnaujinama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai; • Reikalauti, kad įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, kai tai ekonomiškai efektyvu ir techniškai įmanoma, pirmenybė būtų teikiama tiems centrinės valdžios subjektų pastatams, kurių energinis naudingumas yra žemiausias; • Nustatyti konkretesnius veiksmus siekiant panaudoti neišnaudotą didelį pastatų energijos taupymo potencialą ir sumažinti didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje; • Nauji pastatai ir esami kapitališkai atnaujinami pastatai turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas; • Imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją, taip sumažinant tiek energijos vartojimą, tiek išmetamą anglies dvideginio kiekį; • Viešasis sektorius turėtų būti pastatų energinio naudingumo srities pavyzdžiu, todėl nacionaliniuose planuose reikėtų nustatyti ambicingesnius tikslus viešosios valdžios institucijų užimamiems pastatams; • Užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai ir po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Lietuvos Respublikos įsipareigojimai ES
  • 12. 12Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės politikos prioritetų Europos parlamento ir tarybos direktyva 2012/27/ES • Reikia didinti pastatų atnaujinimo normą, nes dabartinis pastatų fondas yra vienintelis didžiausią potencialą energijos taupymo srityje turintis sektorius; • Pastatai yra itin svarbūs siekiant Sąjungos tikslo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne vėliau kaip 2050 m. sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m.; • Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 10 d. Tarybos išvadose „2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas“ pabrėžta, kad pastatai sunaudoja 40 % viso galutinės Sąjungos suvartojamos energijos kiekio, valstybės narės turėtų sudaryti ilgalaikę strategiją ateičiai po 2020 m., skirtą investicijų telkimui gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų atnaujinimo srityje siekiant pagerinti pastatų fondo energinį naudingumą. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2010/31/ES • Būtina nustatyti konkretesnius veiksmus siekiant panaudoti neišnaudotą didelį pastatų energijos taupymo potencialą ir sumažinti didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje; • Pastatai daro poveikį ilgalaikiam energijos vartojimui. Kadangi esamų pastatų atnaujinimo ciklas yra ilgas, nauji pastatai ir esami kapitališkai atnaujinami pastatai turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas; • Kiekvienos valstybės narės viešasis sektorius turėtų būti pastatų energinio naudingumo srities pavyzdžiu, todėl nacionaliniuose planuose reikėtų nustatyti ambicingesnius tikslus viešosios valdžios institucijų užimamiems pastatams; • Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai ir po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija • Viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje – neefektyvus šilumos energijos vartojimas; • Padidinus daugiabučių ir visuomeninių pastatų energetinį efektyvumą, 2020 metais būtų sutaupoma 2–3 TWh šilumos energijos. Tai sudarytų apie 30– 40 procentų 2011 metų bendro šilumos suvartojimo Lietuvoje; • Didžiausias energijos taupymo efektyvumas gali būti pasiektas atnaujintuose pastatuose ir transporto sektoriuje; • Namų ūkių šildymo išlaidų dalis Lietuvoje daug didesnė negu kitose ES valstybėse narėse; • 2020–2030 metais centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išskiriami trys prioritetai: šilumos vartojimo efektyvumo didinimas, šilumos gamybos iš aplinkai nekenksmingų energijos išteklių (atsinaujinančių energijos išteklių) skatinimas ir šilumos gamybos ir tiekimo sistemos tobulinimas. Įgyvendinus šias iniciatyvas, Lietuvos šilumos sektorius taps stabilus, konkurencingas ir tausojantis aplinką. Lietuvos būsto strategija • Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą; • Gyvenamųjų namų atnaujinimo ir modernizavimo didinant jų energetinį efektyvumą skatinimas, finansavimo mechanizmo tobulinimas. Nacionalinė energetikos strategija • Užtikrinti efektyvų esamų pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą; • Sustiprinti pastatų savininkų, valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą prižiūrėti, atnaujinti ir modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas; • Panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas daugiabučiams namams probleminėse teritorijose atnaujinti bei visuomeninės paskirties pastatams atnaujinti, didinant jų energetinį efektyvumą; • Valstybė skatins ekonomiškai pagrįstas pastatų šiltinimo ir energinių sistemų modernizavimo, efektyvesnio energijos vartojimo pramonės, transporto ir kitose ūkio šakose priemones bei projektus, panaudodama daugiau lėšų iš ES struktūrinių ir kitų paramos fondų.
  • 13. 13Research and consulting alliance Lietuvos vykdoma energetikos politika – palanki masinio pastatų atnaujinimo įgyvendinimui Pastatų atnaujinimas – vienas svarbiausių Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų Nauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa paremta tuo, kad būstų savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų Didžiausias energijos taupymo efektyvumas gali būti pasiektas atnaujintuose pastatuose ir transporto sektoriuje. • Iki 2020 metų Lietuva sumažins šilumos suvartojimą gyvenamuosiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose 30–40 procentų. Palyginti su 2011 metais, tai kiekvienais metais leis sutaupyti nuo 2 iki 3 TWh šilumos. • energinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų bus siekiama kiekvienais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą. Programos paskirtis Programos esmė Didinti energetinį efektyvumą tuose daugiabučiuose pastatuose, kurie yra socialiai ir ekonomiškai jautriausi, t.y., kur energijos suvartojama daugiausiai ir būsto savininkams tenka didžiausia finansinė našta būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Būstų savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Būsto savininkų sutaupytų energijos lėšų turėtų užtekti pastatų atnaujinimo investicijoms padengti - būsto savininkai nepatirdami jokių papildomų finansinių išlaidų, jų namui padarytas investicijas išmoka bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. • Didelis savivaldybių vaidmuo - namų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektai rengiami savivaldybės iniciatyva; • Lėšas skolinasi (iš JESSICA) savivaldybės paskirtas programos administratorius, o ne būsto savininkai kaip įprasta (ir ne savivaldybės); • Darbų organizavimu, jų kokybe bei būsimais rezultatais rūpinasi savivaldybė (jos paskirtas Programos administratorius); • Aplinkos ministerijos teikia kvalifikuotą pagalba ir konsultacijos savivaldybėms; • Investicijos grąžinamos sutaupytomis už energiją lėšomis komunalinių mokesčių surinkimo tvarka. Programos įgyvendinimo principai
  • 14. 14Research and consulting alliance Įgyvendinant naują daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą – svarbus savivaldybių vaidmuo Kiekvienam atrinktam namui atliekamas auditas bei parengiamas investicijų planas, dėl kurio įgyvendinimo iki savivaldybės nustatyto laiko sprendimą priima būsto savininkai daugumos principu (50%+1). Rekomenduojama, kad namo susirinkime dalyvautų savivaldybės atstovai, kurie gyventojams galėtų suteikti visą reikiamą informaciją apie būsto pastatų atnaujinimą; Savivaldybės įvertina ir atrenka jų teritorijoje esančius neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius gyvenamuosius namus ir surinktą informaciją pateikia aplinkos ministerijai; Savivaldybės rengia energinio efektyvumo didinimo programas atrinktuose pastatuose; Savivaldybių atrinktiems pastatams įvertinti konkurso tvarka atrenkami kvalifikuoti specialistai, kurie atliks techninį ir energinį atrinktų pastatų įvertinimą, parengs investicijų planus ir parinks tokias energiją taupančias priemones, kad po jų įgyvendinimo būsto savininkų sutaupytų energijos lėšų užtektų padengti investicijoms; Savivaldybė konkurso tvarka paskiria programos įgyvendinimo administratorių; Savivaldybių funkcijos daugiabučių namų atnaujinimo procese Antrajame pastatų atnaujinimo etape šiuo metu dalyvauja 58 šalies savivaldybės, kurių sąrašuose – 1680 daugiabučių. 211 95 85 82 64 Kauno r. Kauno m. Vilniaus m. Marijampolė Mažeikiai Daugiausiai paraiškų pateikusios savivaldybės Mažiausiai paraiškų pateikusios savivaldybės 6 6 6 4 3 2 2 2 1 Rietavas Širvintai Klaipėdos m. Pagėgiai Šalčininkai Skuodas Švenčionys Kazlų Rūda Kalvarija • Antrajame pastatų atnaujinimo etape Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė tik 6 paraiškas, nepaisant to, kad miestas yra trečias pagal dydį šalies miestas, toks paraiškų skaičius buvo vienas mažiausių tarp visų savivaldybių; • Viena iš priežasčių -informacijos trūkumas - gyventojų informavimu turi rūpintis pačios savivaldybės. Šaltinis: LR Aplinkos ministerija
  • 15. 15Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 2. Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 3. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas
  • 16. Masinis pastatų atnaujinimas stringa dėl skirtingo pobūdžio kliūčių ir/ar kliūčių kombinacijų, kurias tikslinga skirti į kliūtis ir rizikas Pastatų atnaujinimo kliūtys – esami veiksniai ir jų kombinacijos susiję su pastatų atnaujinimo procesu Kaip kliūtys klasifikuojami veiksniai dėl kurių: • strigo ankstesnės pastatų atnaujinimo iniciatyvos; • stringa dabartinės pastatų atnaujinimo iniciatyvos. Kliūtys, kurios neturi kiekybinio pagrindimo, nustatytos ir klasifikuotos remiantis už pastatų atnaujinimą atsakingų institucijų ir jų atstovų pranešimais spaudai, ataskaitomis bei tyrimais. Kliūtys, turinčios kiekybinį pagrindimą, iliustruojamos statistiniais duomenimis. Pastatų atnaujinimo rizikos – galimi arba neapibrėžiami veiksniai susiję su pastatų atnaujinimo procesu Kaip rizikos klasifikuojami veiksniai kurie: • neturi precedento, tačiau gali įvykdyti dėl naujai įsigaliojusios tvarkos arba išaugusių pastatų atnaujinimo apimčių; • nekontroliuojami arba sunkiai kontroliuojami prieš ir po pastatų atnaujinimo veiklas. Rizikos, kurios neturi kiekybinio pagrindimo, nustatytos ir klasifikuotos remiantis už pastatų atnaujinimą atsakingų institucijų ir jų atstovų pranešimais spaudai, ataskaitomis bei tyrimais. Rizikos, turinčios kiekybinį pagrindimą, iliustruojamos statistiniais duomenimis.
  • 17. 17Research and consulting alliance neapibrėžiami arba galimi pastatų atnaujinimo procesų barjeraiesami pastatų atnaujinimo procesų barjerai Pastatų atnaujinimą stabdo keturių tipų kliūtys bei rizikos INSTITUCINĖS EKONOMINĖS TEISINĖS SOCIALINĖS RizikosKliūtys Nepakankami pastatų atnaujinimą atliekančių įmonių pajėgumai Nepakankama informacijos apie atnaujinimą sklaida Neaktyvios gyventojų bendrijos Pastatų atnaujinimo ekonominis atsiperkamumas nemotyvuoja atlikti pastatų atnaujinimą Pastatų atnaujinimo naudos neapibrėžtumas dėl galimo energijos kainų augimo Pastatų atnaujinimo kaštai yra per dideli Pastatų atnaujinimo kaštai viršija būsto vertę Neaiški daugiabučių nuosavybės forma Ilgos ir sudėtingos juridinės procedūros Pastatų atnaujinimo darbų viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai Atsakomybių už pastatų atnaujinimo kokybę bei apmokėjimą pasiskirstymas Dėl gyventojų migracijos ir senstančios visuomenės didėja nuolat negyvenamų ir negyvenamų pastatų skaičius Visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie pastatų atnaujinimą
  • 18. Institucinės pastatų atnaujinimo kliūtys ir rizikos Institucinės rizikos susijusios su juridinių asmenų kompetencija ir pajėgumais dalyvauti pastatų atnaujinimo procesuose Darant prielaidą, kad jei visus esamus daugiabučius namus perskirtytume, kaip vidutinius namus, t.y. 60 butų po 60 kv.m name su keturiomis laiptinėmis, kuriam atnaujinti reikia minimaliai 25 statybininkų, tuomet su esamais darbo jėgos resursais ir galimu jų pasiskirstymu tarp pastatų atnaujinimo ir kitų projektų (30% nuo visų darbo jėgos resursų būtų skirtas pastatų atnaujinimas) gautume jog maksimalūs Lietuvos įmonių pastatų atnaujinimo pajėgumai yra 1000 vidutinių namų (iš 9000. Naudojant tik esamus statybos įmonių resursus procesas truktų mažiausiai 9 metus. Taip pat aplinkos ministras Valentinas Mazuronis interviu „Lietuvos rytui“ nurodo, kad vienas pastatų atnaujinimo stabdžių gali būti nepakankami pastatų atnaujinimą atliekančių įmonių pajėgumai, tačiau atsižvelgiant į užsienio statybų bendrovių susidomėjimą, nėra pagrindo manyti, kad ši kliūtis gali turėti kritinės reikšmės. Esminės institucinės kliūtys susijusios su silpnai išvystytomis gyventojų bendrijomis Nepakankama informacijos apie pastatų atnaujinimą sklaida - pastatų atnaujinimo galimybėmis besidomintys gyventojai dažnai nežino kokie apskritai yra informacijos šaltiniai ir koks jų patikimumas. Neaktyvios gyventojų bendrijos vangiai priima sprendimus dėl pastatų atnaujinimo ir nenoriai įsitraukia į proceso organizavimą. Daugelis daugiabučių apskritai neturi nei bendrijų, nei atsakingo asmens, kurių išrinkimas užvilkina procesus. Naujai susikūrusioms bendrijoms stinga patirties. 2012 metais Lietuvoje tik apie 20% daugiabučių priklausė bendrijoms. Šaltinis: http://www.marketnews.lt/naujiena/atsiskyrusios_daugiabuciu_bendri jos_giriasi_mazesnemis_islaidomis;itemid=29655).
  • 19. Ekonominės pastatų atnaujinimo kliūtys Esminė ekonominio pobūdžio su pastatų atnaujinimu susijusi rizika – būsimos naudos neapibrėžtumas arba neužtikrintumas Daugeliu atvejų gyventojai jaučiasi nepakankamai informuoti koks bus pastatų atnaujinimo poveikis ir kiek bus sutaupoma. Paplitusi nuomonė, kad galutinė šildymo paslaugos kaina vis tiek priklauso tik nuo tiekėjų sprendimo. pastatų atnaujinimo metu pritaikius energiją taupančius sprendimus, gali būti sutaupoma iki 50% energijos. Mažėjant bendram energijos suvartojimui, prarandamas masto ekonomijos efektas: pastovieji infrastruktūros kaštai išlieka nepriklausomai nuo energijos suvartojimo. Esminės ekonominės pastatų atnaujinimo kliūtys – žemos gyventojų pajamos bei pragyvenimo lygio skirtumai tarp regionų Pastatų atnaujinimo įmokos yra per aukštos – ekonomiškai silpnesniuose Lietuvos regionuose pastatų atnaujinimo kaštai viršija vidutinio buto vertę. Vidutinio projekto išlaidos atnaujinimui atsipirktų tik per 30 metų (taikant prielaidą, kad šilumos kainos nekinta). Kitu atveju, įskaičiavus būsto vertės padidėjimą pastatų atnaujinimas vidutiniškai atsipirktų per 8 metus, bet butų vertė rinkoje keičiasi, o investuota į pastatų atnaujinimą suma nepakis, taip gyventojai dėl būsto rinkos vertės gali prarasti dalį savo investicijos ir nepatirti investiciją atitinkančio vertės pakilimo. Daugiabučiai namai, kurių įsiskolinimai už suteiktas komunalines paslaugas viršija lengvatinius kreditus teikiančių bankų nustatytų reikalavimus (pakanka vieno buto turinčio didesnį nei 600 Lt įsiskolinimą), negali vykdyti pastatų atnaujinimo. Ši problema aktualiausia ekonomiškai silpnesniuose Lietuvos regionuose. 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 Vilnius Panevėžys Pasvalys N. Akmenė Papildytas kv. m* Bazinis kv. m* Vidutinė kv. m kaina *Bazinio ir papildyto pastatų atnaujinimo priemonių komplekto vidutinės kainos kv. m. Šaltiniai: www.ober-haus.lt www.aruodas.lt
  • 20. Teisinės pastatų atnaujinimo kliūtys Teisinės rizikos iš esmės yra susijusios su precedentų stoka dėl nedidelių ankstesnės pastatų atnaujinimo programos apimčių bei neišbandytos naujos tvarkos Šiuo metu nėra aiškios sistemos apibrėžiančios atsakomybes dėl garantinį aptarnavimo bei garantijos vykdymo užtikrinimo („dirbtinių bankrotų“ praktika). Dabartinė situacija yra tokia, kad didžioji atsakomybės dalis tenka administratoriui, nes jis ir techninis prižiūrėtojas turi pasirašyti ir atsakyti už tai, kad pastatų atnaujinimo darbai buvo atlikti kokybiškai, t.y., jei administratorius ar techninis prižiūrėtojas nepamatė broko ir pasirašė, kad pastatų atnaujinimas atliktas, statybos bendrovė nebeprivalo atsakyti už tą broką. Statybos bendrovė atsako tik tuo atveju, jei klaida buvo projekte ir jei jie tą projektą rengė arba jei vienas iš prižiūrėtojų pastebėjo broką dar prieš pasirašant pastatų atnaujinimo baigimo dokumentus. Pagal lengvatinės paskolos teikimo sutartį, nėra aišku kas bus atsakingas už nemokių gyventojų skolos dengimą. Administratorius yra atsakingas už lėšų surinkimą, jų išieškojimą, o tai yra didelė atsakomybė ir darbas reikalaujantis daug patirties bei piniginių resursų. Šaltinis: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13722 Teisinės kliūtys susijusios su biurokratinėmis procedūromis bei spragomis su pastatų atnaujinimu susijusiuose teisės aktuose Pastatų atnaujinimo procedūrų derinimas gali trukti ir dažniausiai trunka ilgiau nei metus bei plačiai paplitusi nuomonė, kad procedūros sudėtingos. Taip pat susiduriama su papildomomis problemomis jei atnaujintinas namas yra kultūrinis paveldas.
  • 21. Socialinės pastatų atnaujinimo kliūtys Esminės socialinės rizikos susijusios su pastatų atnaujinimu yra gyventojų skaičiaus mažėjimas Pastatų atnaujinimo iniciatyvos gali turėti ribotą gyvybingumą bei atsiperkamumą ilguoju laikotarpiu regionuose, kuriuose didžiausios gyventojų skaičiaus mažėjimo bei visuomenės senėjimo tendencijos. Pastebėtina, kad įtakos taip turi visuomenės senėjimo tendencija: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, mažės į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai. Pagal dabartinę tvarką, socialiai remtiniems asmenims pastatų atnaujinimo išlaidos kompensuojamos. Ilguoju laikotarpiu kompensacijos taps vis didesne našta valstybės biudžetui, tačiau dėl padidėjusio energinio efektyvumo sutaupytos lėšos turėtų kompensuoti šį efektą. Esminė socialinė pastatų atnaujinimo kliūtis – visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris į pastatų atnaujinimą Masinės žiniasklaidos priemonėse dažnai akcentuojami neigiami su pastatų atnaujinimu susiję aspektai, taip pat dėl nedidelių anksčiau vykusios pastatų atnaujinimo apimčių nepakanka gerosios patirties pavyzdžių. Šios prielaidos lemia, kad visuomenė skeptiškai žiūri į pastatų atnaujinimą ir laukia kol bus įvykdyta daugiau projektų bei pasimatys akivaizdi nauda ar problemos. Taip pat dažnai išreiškiamas nepasitikėjimas namo administratoriumi, nustatančiu pastatų atnaujinimo poreikį ir valdančiu pastatų atnaujinimo procesą. Pastatų atnaujinimo vadybinis modelis – gyventojai priešiškai žiūri į namo administratorių kaip tik pasipelnyti siekiantį pastatų atnaujinimo vykdytoją. 3992 1630 4645 1604 368 Visiškai, juk sumažės šilumos kainos Ne, nepritariu Manau, kad, kai tik namai bus renovuoti, šilumininkai pakels šilumos kainas Gyvenu nuosavame name Neturiu nuomonės šiuo klausimu Šaltinis: http://www.15min.lt/apklausos/ar-pritariate-daugiabuciu-pastatų atnaujinimui/2377
  • 22. 22Research and consulting alliance 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. Pastatų atnaujinimo naudos analizė4.
  • 23. 23Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo nauda Ekonominė Aplinkosauginė Socialinė Ekonomikos augimui Išlaidų energijai sumažinimui Anglies dvideginio (CO2) emisijos sumažėjimui Atmosferos taršos sieros dioksido (SO2), azoto oksidais (NOx) ir kitomis sveikatai žalingomis dalelėmis sumažėjimui Žmonių sveikatos pagerėjimui Energetinio skurdo sumažėjimui Pastatų atnaujinimo naudos įvertinimo schema energinio saugumo padidinimui Energetikos sistemoms Naujų energijos generavimo pajėgumų sumažinimui Atnaujinamų pastatų vertės padidinimui Šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) Valstybės finansams Mokslinių tyrimų ir plėtros ir su ja susijusių pramonės konkurencingumo ir eksporto galimybių augimui Šalies mokėjimų balansui, mažinant energijos ir energijos išteklių importą Komfortinių sąlygų pagerėjimui ir darbo našumo padidinimui Pikinių apkrovų sumažėjimui
  • 24. 24Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos įvertinimo metodika Priklausomai nuo taikomų pastatų atnaujinimo priemonių skaičiaus, pasiekiama skirtinga nauda, todėl išskiriami ir įvertinami du pastatų atnaujinimo priemonių rinkiniai. Bazinis priemonių komplektas apima šiuo metu pastatų atnaujinimo metu dažniausiai įrengiamas priemones (sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas). Papildytas priemonių komplektas apima bazines ir rečiau įrengiamas, bet Konsultanto įvertintas svarbiomis įrengti priemones (ventiliacijos modernizavimas, rūsio perdangos šiltinimas, individualios šilumos apskaitos įrengimas, šilumos punkto atnaujinimas). Nurodomos diegiamos pastatų atnaujinimo priemonės. Nurodomos įdiegtų priemonių pirminis poveikis. Nurodomos įdiegtų priemonių pirminio poveikio sąlygojamas tolimesnis poveikis. Įvertinus pastatų atnaujinimo poveikių ryšį, nurodoma pastatų atnaujinimo teikiama nauda, įvardijant pagrindinius naudos gavėjus bei naudos kiekybinį mastą. 2,1 mln. šalies gyventojų naudojasi centralizuotai teikiama šilumos energija (energijos paskirstymo tinklas, kuriuo centralizuotoje tiekimo sistemoje įšildomas vanduo yra perduodamas į gyvenamuosius namus ir komercinius pastatus). 78 % šalies daugiabučių yra senos statybos, neatnaujinti, prastos šiluminės izoliacijos namai. Kur neįmanoma tiksliai įvertinti viso pastatų fondo pastatų atnaujinimo naudos, pastatų atnaujinimo nauda skaičiuojama laikantis, kad bus atnaujinti minėti daugiabučiai, kurie yra energetiškai neefektyviausi pastatai.
  • 25. 25Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Mažėja energijos poreikis Mažėja išlaidos energijai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, bendras energijos poreikis mažėtų 553,4 mln. kWh per mėnesį (3320 kWh per šildymo sezoną). • Atlikus visų minėtų pastatų atnaujinimą, per mėnesį būtų sutaupoma 160 mln. Lt. • Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį siektų 240 Lt, t.y. būtų sutaupoma 55 % (200-370 Lt per mėnesį priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2012-2013 m. šildymo sezone siekė apie 29 ct/kWh (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • Vidutinis buto plotas Lietuvoje siekia 66,6 m2 (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Lietuvoje yra 547 tūkst. butų, esančių senos statybos (pastatyti iki 1993 m.), neatnaujintuose, prastos šiluminės izoliacijos namuose (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 390 tūkst. butų šilumos suvartojimas šildymui (per mėnesį) siekia 25 kWh/m2. • 157 tūkst. butų šilumos suvartojimas šildymui (per mėnesį) siekia 35 kWh/m2. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, bendras energijos poreikis mažėtų 754,6 mln. kWh per mėnesį (4530 kWh per šildymo sezoną). • Atlikus visų minėtų pastatų atnaujinimą, per mėnesį būtų sutaupoma 220 mln. Lt. • Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį siektų 133 Lt, t.y. būtų sutaupoma 310-480 Lt per mėnesį (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš atnaujinimą). Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: išlaidų energijai sumažinimui.  Priklausomai nuo pasirinkto pastatų atnaujinimo priemonių komplekto, šilumos energijos vartotojų išlaidos energijai sumažėja 50-80 %.
  • 26. 26Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: ekonomikos augimui.  Auga ekonomika, dėl padidėjusio gyventojų vartojimo ir vykdomų pastatų atnaujinimo darbų. Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos poreikis Remiantis iki šiol atliktų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Mažėja išlaidos energijai Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 200-370 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 310-480 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Auga ekonomika dėl padidėjusio gyventojų vartojimo Sutaupytos lėšos išleidžiamos vartojimo prekėms ir paslaugoms, kurios apmokestintos 21 % PVM (9 % PVM tarifas šilumos energijai).Taigi didėtų įplaukos į valstybės biudžetą dėl papildomai sumokamo 12 % PVM: Papildomai kasmet surenkama apie 100 mln. Lt PVM, atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus. Papildomai kasmet surenkama apie 150 mln. Lt PVM, atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus. Auga ekonomika dėl vykdomų pastatų atnaujinimo darbų Atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų nupirkta medžiagų už 12 mlrd. Lt ir sumokėta apie 2,5 mlrd. PVM. Atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų nupirkta medžiagų už 18 mlrd. Lt ir sumokėta 4 mlrd. PVM. Remiantis atliktų atnaujinimų pavyzdžiais, 60 % pastatų atnaujinimui skirtų lėšų išleidžiama medžiagų pirkimui, 40 % darbų vykdymui. atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, įmonės atlikusios darbus sumokėtų apie 240 mln. Lt pelno mokesčio. atnaujinus visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, įmonės atlikusios darbus sumokėtų apie 360 mln. Lt pelno mokesčio. 60 % pastatų atnaujinimui skirtų lėšų išleidžiama medžiagų pirkimui, o perkant medžiagas sumokama 21 % PVM. Todėl įgyvendinant skirtingus pastatų atnaujinimo priemonių komplektus, sumokama skirtinga PVM suma: 40 % pastatų atnaujinimui skirtų lėšų išleidžiama darbų vykdymui, t.y. mokestis įmonei, kuri atlieka pastatų atnaujinimo darbus. Priimant, kad nuo įmonės gautų pajamų pelnas sudarys apie 15-20 %, bus sumokama pelno mokesčio: Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas
  • 27. 27Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • 2012 m. nominalus Lietuvos bendrasis vidaus produktas siekė 113,471 mlrd. Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). Auga BVP Didėja vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos Atnaujinant visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, visos išlaidos (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos) siektų apie 20 mlrd. Lt. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet visos išlaidos pastatų atnaujinimui sieks po 1 mlrd. Lt. Atnaujinant visus senos statybos, neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, visos išlaidos (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos) siektų apie 30 mlrd. Lt. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet visos išlaidos pastatų atnaujinimui sieks po 1,5 mlrd. Lt. Vykdant pastatų atnaujinimą kasmet bus patiriama po 1 mlrd. Lt išlaidų (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos). Todėl 20 metų prie šalies BVP prisidės po papildomą 1 mlrd. Lt. Kadangi 2012 m. Lietuvos BVP siekė 113,471 mlrd. Lt, papildomas 1 mlrd. Lt. padidintų šalies BVP 0,9 %. Vykdant pastatų atnaujinimą kasmet bus patiriama po 1,5 mlrd. Lt išlaidų (vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos). Todėl 20 metų prie šalies BVP prisidės po papildomą 1,5 mlrd. Lt. Kadangi 2012 m. Lietuvos BVP siekė 113,471 mlrd. Lt, papildomas 1,5 mlrd. Lt. padidintų šalies BVP 1,3 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: šalies BVP.  Atnaujinant daugiabučius per 20 metų, kasmetinis BVP būtų didesnis 0,9-1,3* %. * Galima mažesnė BVP padidėjimo dalis, nes ilgajame laikotarpyje augant šalies BVP, pastatų atnaujinimo kasmet pridedami 1-1,5 mlrd. Lt turės vis mažesnį svorį bendrame BVP. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 28. 28Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: atnaujinamų pastatų vertės padidinimui.  Priklausomai nuo šalies regiono, atnaujinamų pastatų vertė padidėja 10-50 %. Atnaujinami pastatai Padidėja pastatų vertė dėl įgyvendintų atnaujinimo priemonių Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos poreikis Remiantis iki šiol atliktų darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Mažėja išlaidos energijai Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 200-370 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Vieno buto (66,6 m2 ploto) mokėjimai už šilumą per mėnesį mažėtų 310-480 Lt (priklausomai nuo mokėjimo dydžio prieš pastatų atnaujinimą). Padidėja pastatų vertė dėl sumažėjusių eksploatacinių išlaidų Vieno buto (66,6 m2 ploto) metinės išlaidos šildymui mažėja apie 1500 Lt. Vieno buto (66,6 m2 ploto) metinės išlaidos šildymui mažėja apie 2300 Lt. Vieno buto (66,6 m2 ploto) vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja apie 30000 Lt (jei 1 m2 kaina 400-700 Lt). Vieno buto (66,6 m2 ploto) vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja apie 56000 Lt (jei 1 m2 kaina 750-900 Lt). Vieno buto (66,6 m2 ploto), vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja: • ̴10 %, kai pastatas didmiestyje; • ̴ 30 %, kai pastatas mažesniuose miestuose ar rajonuose. Atsižvelgiant į šalies tam tikro regiono ekonominius, socialinius skirtumus, į nekilnojamo turto rinkos kainų skirtumus, vienareikšmio atnaujintų pastatų vertės padidėjimo nustatyti nėra įmanoma. Vertė kinta priklausomai nuo pastato geografinės vietos – didmiesčiuose pastatų vertė kinta nežymiai, kai mažesniuose miestuose atnaujintų pastatų teorinė vertė gali išaugti dvigubai. Būtina įvertinti ir pastatų rinkos vertę, pvz. mažesniuose miestuose ar rajonuose dėl mažos būsto paklausos net ir atnaujinti pastatai gali būti įkainoti nežymiai daugiau nei neatnaujinti. Vieno buto (66,6 m2 ploto), vertė dėl įgyvendintų pastatų atnaujinimo priemonių padidėja: • ̴20 %, kai pastatas didmiestyje; • ̴ 50 %, kai pastatas mažesniuose miestuose ar rajonuose. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Remiantis nekilnojamo turto rinkos tendencijomis, ekonomiškesni būstai įgauna didesnę vertę.
  • 29. 29Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Realizuojamas MTTP potencialas Didėja pramonės įmonių eksportas ir konkurencingumas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Papildomas priemonių komplektas apima ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt. Pastatų atnaujinimo procesas skatins MTTP potencialo (VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros, KTU Architektūros ir statybos fakulteto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorija, Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centras) panaudojimą. Numatomas MTTP laboratorijose sukurtų energiją taupančių medžiagų ir energiją taupančių sprendimų komercializavimas. Naujai sukurti produktai padidintų pramonės įmonių eksportą. Įmonėms gaminant inovatyvius produktus, padidės jų konkurencingumas. Atliekant kompleksinį pastatų atnaujinimą, diegiamos šiuolaikinės ventiliacijos sistemos ir šildymo sistemos naudojančios atsinaujinančios energijos išteklius, skatins MTTP potencialo panaudojimą platesniu mastu Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: mokslinių tyrimų ir plėtros ir su ja susijusių pramonės konkurencingumo ir eksporto galimybių augimui.  Pastatų atnaujinimo procesas skatins pramonės šakų, susijusių su energijos taupymu, vystymąsi. Numatomas MTTP laboratorijose sukurtų energiją taupančių medžiagų ir energiją taupančių sprendimų bei inovatyvių ventiliacijos produktų ir šildymo sistemos, naudojančios atsinaujinančios energijos išteklius, komercializavimas.
  • 30. 30Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Į Lietuvos Nacionalinį biudžetą per 2012 m. įplaukė 21,2 mlrd. Lt pajamų (Finansų ministerijos informacija). Didėja pajamos į Nacionalinį biudžetą Surenkami mokesčiai dėl atliktų atnaujinimo darbų bei padidėjusio vartojimo Atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų sumokėta 2,7 mlrd. Lt mokesčių. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet būtų sumokama po 130 mln. Lt. mokesčių (PVM, pelno mokesčio) . Atnaujinus visus senos statybos (iki 1993 m.), neatnaujintus, prastos šiluminės izoliacijos namus, būtų sumokėta 4,4 mlrd. Lt mokesčių. Laikantis, kad pastatų atnaujinimo procesas truks 20 metų, kasmet būtų sumokama po 220 mln. Lt mokesčių (PVM, pelno mokesčio) . Mokesčiai įskaičiuojami į valstybės biudžetą, kuris kartu su savivaldybių biudžetais sudaro Nacionalinį biudžetą. Kadangi 2012 m. Lietuvos Nacionalinio biudžeto pajamos siekė 21,2 mlrd. Lt, kasmet papildomi 130 mln. Lt pajamų padidintų šalies Nacionalinio biudžeto pajamas 0,6 %. Mokesčiai įskaičiuojami į valstybės biudžetą, kuris kartu su savivaldybių biudžetais sudaro Nacionalinį biudžetą. Kadangi 2012 m. Lietuvos Nacionalinio biudžeto pajamos siekė 21,2 mlrd. Lt, kasmet papildomi 220 mln. Lt pajamų padidintų šalies Nacionalinio biudžeto pajamas 1 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: valstybės finansams.  Atnaujinant daugiabučius per 20 metų, kasmetinės Nacionalinio biudžeto pajamos būtų didesnės 0,6-1 %. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 31. 31Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • 2012 m. Lietuvos importas – 86,6 mln. Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • 2012 m. Lietuvos eksportas – 79,7 mln. Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Per metus gamtinių dujų sunaudojama šilumos gamybai už ~ 1,5 mlrd. Lt (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 2012 m. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos 68,2 % buvo pagaminta iš gamtinių dujų (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Mažėja energijos išteklių importas Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 55 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 73 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų importas per metus sumažėtų 1,1 mlrd. Lt. Šalies importui sumažėjus 1,1 mlrd. Lt, eksporto ir importo neigiamas balansas mažėtų 16 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: šalies mokėjimų balansui, mažinant energijos išteklių importą.  Sumažėjus energijos išteklių importui 73-93 %, šalies eksporto ir importo neigiamas balansas mažėtų 16-20 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 75 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 93 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų importas per metus sumažėtų 1,4 mlrd. Lt. Šalies importui sumažėjus 1,4 mlrd. Lt, eksporto ir importo neigiamas balansas mažėtų 20 %. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 32. 32Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: energinio skurdo sumažėjimui.  Mažėja energetinis skurdas, gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje išlaidų šildymo energijai dalis sumažėja nuo 13 iki 3-6 %. Atnaujinami pastatai Mažėja energetinis skurdas Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos poreikis ir išlaidos šildymo energijai Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl išlaidos šildymo energijai sumažėja taip pat iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl išlaidos šildymo energijai sumažėja taip pat iki 75 %. Vidutinės išlaidos šildymo energijai vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 107 Lt , atnaujinus gyvenamąjį būstą galima sutaupyti iki 55 % šių išlaidų. Todėl bendra gyventojo išlaidų struktūra kinta taip, kad išlaidų dalis šildymo energijai sumažėja nuo 13 % iki 6 %. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 854 Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Vidutinės išlaidos šildymo energijai vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 107 Lt (Lietuvos statistikos departamento informacija). • Išlaidos šildymo energijai sudaro 13 % visų vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį (Lietuvos statistikos departamento informacija). Vidutinės išlaidos šildymo energijai vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 107 Lt , atnaujinus gyvenamąjį būstą galima sutaupyti iki 75 % šių išlaidų. Todėl bendra gyventojo išlaidų struktūra kinta taip, kad išlaidų dalis šildymo energijai sumažėja nuo 13 % iki 3 %. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 33. 33Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Gerėja žmonių sveikata Gerėja gyvenamosios sąlygos Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, todėl mažėja sergamumas tokiomis ligomis: astma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir kt. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, užtikrinamas reikalingas oro drėgnumas bei vėdinimas, todėl mažėja sergamumas tokiomis ligomis: astma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir kt. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: žmonių sveikatos pagerėjimui.  Pasiekiamos higienos normoje HN 42:2009 nustatytos oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio ribinės vertės, todėl gerėja žmonių sveikata. Remiamasi šiais duomenimis: • Pagrindinė blokinių gyvenamųjų namų problema yra skersvėjis ir nepakankama šiluminė izoliacija. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad 74,5 % tirtų namų yra jaučiami stiprūs skersvėjai. Tokiuose būstuose gyvenantys žmonės savo sveikatą vertino blogiau nei kiti. (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija). • Asmenys, kurių būste padidėjusi drėgmė, žema temperatūra dažniau serga astma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, dažniau pasireiškia švokštimas, dusulys. (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija). • Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu: oro temperatūra (18–22 °C), temperatūrų skirtumas (0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 °C ), santykinė oro drėgmė (35–60 %) ir oro judėjimo greitis (0,05–0,15 m/s) (Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“). Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui bei santykinei oro drėgmei. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 34. 34Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: komfortinių sąlygų pagerėjimui ir darbo našumo padidinimui.  Pagerėja komfortinės sąlygos ir darbo našumas iki 10 %. Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Didėja darbo našumas Gerėja komfortinės sąlygos Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, todėl gerėja žmonių sveikata bei darbo našumas iki 10 %. Atlikus pastatų atnaujinimą užtikrinama tinkama oro temperatūra, panaikinami skersvėjai, užtikrinamas reikalingas oro drėgnumas bei vėdinimas, todėl gerėja žmonių sveikata bei darbo našumas iki 10 %. Remiamasi šiais duomenimis: • Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, todėl galūnės gerokai atšąla, mažėja darbingumas. (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija). • Didžiausias darbo našumas yra esant 22 °C temperatūrai. Kai temperatūra peršoka 25 °C, su kiekvienu Celsijaus laipsniu darbo našumas krenta 2 %. Temperatūrai esant žemesnei nei 18 °C, darbo našumas krenta 10 % (Profiles International tyrimų instituto informacija). • Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu: oro temperatūra (18–22 °C), temperatūrų skirtumas (0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 °C ), santykinė oro drėgmė (35–60 %) ir oro judėjimo greitis (0,05–0,15 m/s) (Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“). Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, pasiekiami Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“) iškelti reikalavimai oro temperatūrai, temperatūrų skirtumui, oro judėjimo greičiui bei santykinei oro drėgmei. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 35. 35Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Generuojant šilumos energiją šalyje kasmet išmetama apie 10000 t teršalų (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 53 % teršalų sudaro anglies dvideginis (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Mažėja anglies dvideginio emisija Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl generuojama 55 % mažiau energijos. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl generuojama 75 % mažiau energijos. Kadangi energijos generuojama 55 % mažiau, anglies dvideginio emisija sumažėja 2900 t ir siekia apie 2400 t kasmet. Kadangi energijos generuojama 75 % mažiau, anglies dvideginio emisija sumažėja 4000 t ir siekia apie 1300 t kasmet. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: anglies dvideginio emisijos sumažėjimui.  Sumažėja anglies dvideginio emisija 55-75 %, t.y. 3000-4000 t kasmet. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 36. 36Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: atmosferos taršos sieros dioksidu, azoto oksidais ir kitomis sveikatai žalingomis dalelėmis sumažėjimui.  Sumažėja atmosferos tarša sieros dioksidu (55-75%), azoto oksidais (55-75%) ir kitomis sveikatai žalingomis dalelėmis (55-75%). Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • Generuojant šilumos energiją šalyje kasmet išmetama apie 10000 t teršalų (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 24 % teršalų sudaro sieros dioksidas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 20 % teršalų sudaro azoto oksidai (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). • 0,5 % teršalų sudaro kitos sveikatai žalingos dalelės (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Mažėja sieros dioksido, azoto oksidų ir kitų žalingų dalelių emisija Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Todėl generuojama 55 % mažiau energijos. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Todėl generuojama 75 % mažiau energijos. Kadangi energijos generuojama 55 % mažiau, • sieros dioksido emisija sumažėja 1300 t ir siekia apie 1000 t kasmet. • azoto oksidų emisija sumažėja 1100 t ir siekia apie 900 t kasmet. • kitų sveikatai žalingų dalelių emisija sumažėja 300 t ir siekia apie 200 t kasmet. Kadangi energijos generuojama 75 % mažiau, • sieros dioksido emisija sumažėja 1800 t ir siekia apie 600 t kasmet. • azoto oksidų emisija sumažėja 1500 t ir siekia apie 400 t kasmet. • kitų sveikatai žalingų dalelių emisija sumažėja 400 t ir siekia apie 100 t kasmet. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 37. 37Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Mažėja energijos išteklių importas Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 55 %. Remiantis iki šiol atliktų pastatų atnaujinimo darbų rezultatais, įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, energijos sutaupoma iki 75 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 55 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 73 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų, skirtų šilumos gamybai, importas per metus sumažėtų 73 %. Kadangi energijos sutaupoma iki 75 %, reikiamam bendram šilumos energijos kiekiui pagaminti reiktų 93 % mažiau gamtinių dujų (liekant tokiam pat biokuro naudojimui). Todėl gamtinių dujų, skirtų šilumos gamybai, importas per metus sumažėtų 93 %. Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: energinio saugumo padidinimui.  Didėja energetinis saugumas, poreikis importuoti iškastinį kurą mažėja 70-90 %. Didėja energetinis saugumas 73 % sumažėjus gamtinių dujų naudojimui, keistųsi šilumos gamybai naudojamo kuro bendra struktūra. 55 % visos šilumos būtų pagaminta iš biokuro, 45 % - iš gamtinių dujų. Taigi didesnioji dalis (55 %) šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančio, vietinio ištekliaus. 93 % sumažėjus gamtinių dujų naudojimui, keistųsi šilumos gamybai naudojamo kuro bendra struktūra. 80 % visos šilumos būtų pagaminta iš biokuro, 20 % - iš gamtinių dujų. Taigi didžioji dalis (80 %) būtų pagaminta iš atsinaujinančio, vietinio ištekliaus. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 38. 38Research and consulting alliance Atnaujinami pastatai Mažėja energijos poreikis ir generuojamas kiekis Bazinis priemonių komplektas Papildytas priemonių komplektas Atliekant pastatų atnaujinimą dažniausiai įgyvendinamos priemonės – sienų ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės durų keitimas, balkonų įstiklinimas, šilumos sistemos balansavimas. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 400-700 Lt. Visi senos statybos, neatnaujinti, prastos šiluminės izoliacijos namai sunaudoja 6000 GWh šilumos energijos per metus. Kadangi įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, šilumos poreikis mažėtų iki 55 %, metinis energijos sunaudojimas siektų 2700 GWh. Mažėja naujų energijos generavimo įrenginių pajėgumai Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: naujų energijos generavimo pajėgumų sumažinimui.  Mažėja naujų energijos generavimo įrenginių galios poreikis 55-75 %. Skaičiavimuose remiamasi šiais duomenimis: • 1 MW galios šilumos energijos generavimo įrenginys per metus pagamina 2392,4 MWh energijos (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija). Dabar reikiamam šilumos energijos kiekiui pagamint per metus reikia 2500 MW galios įrenginių. Po pastatų atnaujinimo sumažėjusiam energijos kiekiui pagaminti reiks 1100 MW galios įrenginių. Todėl nauji energijos generavimo įrenginiai galės būti 55 proc. mažiau galingi. Visi senos statybos, neatnaujinti, prastos šiluminės izoliacijos namai sunaudoja 6000 GWh šilumos energijos per metus. Kadangi įgyvendinus minėtas pastatų atnaujinimo priemones, šilumos poreikis mažėtų iki 75 %, metinis energijos sunaudojimas siektų 1500 MWh. Dabar reikiamam šilumos energijos kiekiui pagamint per metus reikia 2500 MW galios įrenginių. Po pastatų atnaujinimo sumažėjusiam energijos kiekiui pagaminti reiks 600 MW galios įrenginių. Todėl nauji energijos generavimo įrenginiai galės būti 75 proc. mažiau galingi. Papildomas priemonių komplektas apima bazinio komplekto priemones ir ventiliacijos sistemų modernizavimą, rūsio perdangos šiltinimą, individualios šilumos apskaitos įrengimą, šilumos punkto atnaujinimą. Investicijos vienam kvadratiniam metrui siekia 750-900 Lt.
  • 39. 39Research and consulting alliance 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 +2,8 +6,7 +5,4 +7,3 +2,4 +4,0 +6,7 BalandisKovasVasarisSausisGruodisLapkritisSpalis 2,0 Atnaujinto pastato energijos suvartojimas Papildomas energijos poreikis neatnaujintam pastatui Pastatų atnaujinimo teikiama nauda: pikinių apkrovų sumažėjimui.  Šalčiausiais mėnesiais (gruodį ir sausį) energijos poreikis vienam kvadratiniam metrui sumažėja 6,5-7,5 kWh/m2. Panevėžio miestas Spalis Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Vidutinė mėnesio lauko temperatūra, °C 6 4,4 -4,5 -7 -1,6 -4,8 3,6 Vidutinis energijos suvartojimas atnaujintame daugiabutyje, kWh/m2 2,04 5,8 12 13,26 8,11 10,19 3,62 Vidutinis energijos suvartojimas neatnaujintame daugiabutyje, kWh/m2 4,41 9,79 18,74 20,53 13,56 16,84 6,40 kWh/m2 Šaltinis: Sudaryta konsultanto, remiantis „Panevėžio energijos“ informacija Gruodis ir sausis yra šalčiausi metų mėnesiai, per kuriuos energijos šildymui neatnaujintuose pastatuose suvartojama 18-21 kWh/m2. Remiantis Panevėžio miesto daugiabučių energijos suvartojimu, neatnaujintuose daugiabučiuose šiltesniais mėnesiais (spalį, lapkritį, balandį) energijos reikia 2-5 kWh/m2 daugiau nei atnaujintuose daugiabučiuose. Tuo tarpu šalčiausiais mėnesiais (gruodį, sausį) energijos reikia daugiau 6,7-7,3 kWh/m2. Taigi atlikus pastatų atnaujinimą, galima sušvelninti pikines apkrovas ir energijos suvartojimą vienam kvadratiniam metrui sumažinti 6,7-7,3 kWh. Taigi atnaujinus visus šalies daugiabučius šalčiausiais mėnesiais bendras energijos poreikis sumažėtų apie 350 mln. kWh per mėnesį.
  • 40. 40Research and consulting alliance Pastatų atnaujinimo naudos analizė 3. 2. Pastatų atnaujinimo kliūčių nustatymas Pastatų atnaujinimo politikos apžvalga 4. 1. Projekto kontekstas Nacionalinė ilgalaikė pastatų atnaujinimo vizija iki 2050 m. 7. 6. Pastatų atnaujinimo galimybių įvertinimas Pastatų energinio naudingumo charakteristikų nustatymas 8. 9. Investicijų plano parengimas Priedas: Pastatų grupių (pagal paskirtį ir statybos metus) analizė10. 5. Nacionalinio pastatų fondo analizė
  • 41. 41Research and consulting alliance Nacionalinis pastatų fondas Pastatų naudojimo paskirtis Pastatų skaičius, pagal statybos metus Bendrasis plotas m 2 , pagal statybos metus Iki 1940 m. 1941-1960 m. 1961-1992 m. 1993-2005 m. 2006-2012 m. Iki 1940 m. 1941-1960 m. 1961-1992 m. 1993-2005 m. 2006-2012 m. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 115992 86894 202720 17696 19775 10612810 7444165 27104856 4428539 4352051 Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 10300 3743 21094 1483 750 3816781 2273790 39276485 3733505 2772027 Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 258 130 1303 38 30 147945 150275 3232651 72127 32163 Administracinės paskirties pastatai 1588 848 6370 814 306 1198780 519467 5684010 715305 740149 Viešbučių paskirties pastatai 109 28 153 77 63 128759 30209 299999 91234 103746 Prekybos paskirties pastatai 725 635 4163 1828 526 276234 222234 2294398 1196904 1331242 Paslaugų paskirties pastatai 218 222 1757 310 207 65010 67388 647217 150699 131091 Maitinimo paskirties pastatai 182 109 952 237 67 57184 42454 536163 77962 30922 Poilsio paskirties pastatai 192 121 3179 322 592 67226 21638 621851 77674 203689 Kultūros paskirties pastatai 542 217 915 53 21 371582 119412 1181430 97542 19138 Mokslo paskirties pastatai 836 321 3152 105 46 920248 420834 5889753 327855 108744 Sporto paskirties pastatai 32 49 310 41 34 22217 20169 375843 87308 208235 Gydymo paskirties pastatai 429 198 1058 111 38 389725 120042 2026648 189593 108964 Specialiosios paskirties pastatai 111 79 452 111 40 112773 37856 248069 65151 30335 Religinės paskirties pastatai 1139 74 73 93 31 416749 19054 25437 65456 24023 Kitos paskirties pastatai 337 832 9866 1750 675 65224 123515 1998988 172345 120970 Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 1040 1953 18865 1833 782 844565 1559982 13919094 1558866 908526 * - Tyrimas neapima pagalbinio ūkio paskirties pastatų, žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatų bei sodų paskirties pastatų. Todėl tyrime naudojama sąvoka „visas pastatų fondas“ taip pat neapima minėtų paskirčių pastatų. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių susiskirstymas pagal pastatų paskirtį ir statybos metų grupes* Gyvenamieji pastatai Pastatų skaičius: 482206 Pastatų bendrasis plotas: 109450170 m2 Negyvenamieji pastatai Pastatų skaičius: 75544 Pastatų bendrasis plotas: 52953098 m2
  • 42. 42Research and consulting alliance Lietuvoje daugiausia senų (iki 1992 m. statybos) gyvenamųjų pastatų 1. Pastatų fondo plotas pagal pastatų statybos metus ir naudojimo paskirtį , mln. m2 2006-2012 m. 11,2 1993-2005 m. 13,1 1961-1992 m. 105,4 1941-1960 m. 13,2 Iki 1940 m. 19,5 Gyvenamieji pastatai Pramonės ir paslaugų sektorius Kiti nepriskirti pastatai Viešasis sektorius 2. Gyvenamųjų pastatų ploto pasiskirstymas pagal naudojimo paskirtį, proc. 47% 3% 49% Daugiabučiai gyvenamieji namai Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Gyvenamieji namai įvairioms soc. grupėms • Didžiąją dalį (pagal pastatų plotą) Lietuvos pastatų fondo sudaro 1961-1992 m. pastatyti pastatai – 65 %. • Didžiąją dalį 1961-1992 m. statybos pastatų sudaro gyvenamieji pastatai – 66 %.
  • 43. 43Research and consulting alliance Visa Lietuvos teritorija patenka į vėsiojo vidutinio klimato zoną, tačiau šalies vakarinė dalis yra veikiama Baltijos jūros, todėl ten fiksuojamas didesnis metinis kritulių kiekis, vėjo greitis bei didesnė vidutinė metinė oro temperatūra nei likusioje šalies teritorijoje Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje, mm Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje,0C Vidutinis metinis vėjo greitis ir vyraujančios vėjo kryptys Klimato zonos Europoje Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šaltinis: drmrenfrew.wordpress.com Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė temperatūra žiemą – apie 5 ° šalčio. Vakarų Lietuvoje fiksuojamas didesnis metinis kritulių kiekis, nei kitose šalies regionuose, kritulių kiekis siekia iki 45 % daugiau, nei vidurio Lietuvoje. Vakarų Lietuvoje fiksuojamas didesnis vidutinis metinis vėjo greitis, nei kitose šalies regionuose, vidutinis metinis vėjo greitis didesnis iki 200 %, nei pietų Lietuvoje. Vakarų Lietuvoje fiksuojama aukštesnė vidutinė metinė oro temperatūra, nei kituose šalies regionuose, vidutinė metinė oro temperatūra aukštesnė iki 25 %, nei rytų Lietuvoje.
  • 44. 44Research and consulting alliance Visa Lietuvos teritorija patenka į vėsiojo vidutinio klimato zoną, todėl laikytina, kad klimato zonos poveikis pastatų energetiniam naudingumui yra vienodas visoje šalyje. Nors vakarinėje šalies dalyje (iš viso 7,2 % šalies fondo pastatų) fiksuojamas didesnis metinis kritulių kiekis, vėjo greitis bei didesnė vidutinė metinė oro temperatūra nei likusioje šalies teritorijoje, energijos suvartojimas nuo kitų šalies teritorijų skiriasi tik iki 2 %. Pastatų fondo grupė Vakarų Lietuva (Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m., Klaipėdos r. Kretingos r., Skuodo r., Šilutės r. savivaldybės) Lietuvos Respublika Pastatų skaičius Dalis nuo fondo grupės pastatų skaičiaus, % Dalis nuo viso šalies pastatų fondo (be pagalbinės paskirties pastatų), % Pastatų bendrasis plotas, m2 Dalis nuo fondo grupės pastatų bendrojo ploto, % Pastatų skaičius Pastatų bendrasis plotas, m2 Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 30270 6,8 4,3 4259872 7,8 445599 54498011 Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 4696 12,5 0,7 6779196 13,0 37463 52182561 Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 199 11,3 0,0 421051 11,6 1762 3636512 Administracinės paskirties pastatai 1064 10,6 0,2 929066 10,4 9994 8941144 Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai 3029 17,6 0,4 1478985 16,3 17255 9090997 Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai 791 10,8 0,1 1196603 10,9 7304 10939798 Gydymo paskirties pastatai 211 11,5 0,0 345052 12,1 1840 2855399 Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 1953 9,3 0,3 302736 6,9 21042 4381547 Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 7595 11,2 1,1 4206947 10,5 67630 40024855 Iš viso 49808 - 7,2 19919508 - 609889 186550824 2012-2013 m. šildymo sezonas Klaipėdos miestas Vilniaus miestas Vidutinė lauko oro temperatūra 1,0 °C -1,6 °C Vidutinis suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui, kWh/m² 16,44 16,90 Pastatų Vakarų Lietuvoje esanti pastatų fondo dalis pagal pastatų fondo grupes Šilumos suvartojimas Klaipėdos ir Vilniaus miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2012-2013 m. šildymo sezonas)
  • 45. 45Research and consulting alliance Nors 61 % pastatų yra kaimo vietovėse, jie sudaro tik 33 % bendrojo pastatų ploto. Taigi vidutinis mieste esantis pastatas yra 4 kartus didesnis už vidutinį pastatą, esantį kaime. 62% 17% 16% 20% 28% 12% 52% 33% 10% Mieste Kaime Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 67% Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 48% Gydymo paskirties pastatai 88% Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai 72% Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 38% Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paski 80% Administracinės paskirties pastatai 84% Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 83% Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 90% Pastatų fondo grupėms priklausančių pastatų bendrojo ploto analizė pagal pastatų buvimo vietą 20934068 33563943 46804948 5377613 Pastatų plotas, m2 33% 67% Vertinant pastatų fondo grupes kartu, iš viso 67 % (124924165 m2) pastatų bendrojo ploto tenka miestams ir 33 % (61626659 m2) kaimams. KaimeMieste Pastatų bendrasis plotas pagal buvimo vietą 3014145 622367 7542871 1398273 7254107 1836890 7894177 3045621 2502647 352752 2083487 2298060 26893715 13131140 69% 28% 33% 30% 47% 50% 31% 52% 41% 50% Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paski 53% Administracinės paskirties pastatai 70% Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 67% KaimeMieste Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai 72% Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 31% Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 59% Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 48% Gydymo paskirties pastatai 69% Pastatų fondo grupėms priklausančių pastatų kiekio analizė pagal pastatų buvimo vietą 138856 306743 27023 10440 Pastatų skaičius 61% 39% Vertinant pastatų fondo grupes kartu, iš viso 61 % (371666) pastatų yra kaimuose ir 39 % (238223) miestuose. KaimeMieste Pastatų skaičius pagal buvimo vietą 1188 574 6994 3000 9114 8141 3619 3685 1270 570 10054 10988 40105 27525
  • 46. 46Research and consulting alliance Nors 75 % pastatų nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, jie pagal bendrąjį plotą sudaro tik 33 % pastatų fondo. * - Bendroji fizinių ir juridinių asmenų, valstybė ir savivaldybių, valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų, savivaldybių ir fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Taip pat įrašyti pastatai, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos. 20% 10% 5% 2% Pastatų plotas 1865508915% 33% 38% 60988911%2% 75%Pastatų skaičius Visų pastatų skaičius ir plotas pagal pastatų nuosavybę ir turto valdymo teisę Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Administracinės paskirties pastatai Gydymo paskirties pastatai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 3,6% 95,1% 0,9% 0,3% 0,2% Pastatų plotas, m2 94558 139605 499755 51802383 1961724 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 0,4% 1,0% 0,2% 0,3% 98,0% 154897 109493 546884 234323 51136968 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 64,4% 1,4% 5,6%7,6% 21,1% 766380 274998 204854 49897 2340388 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 30,5% 5,9% 42,0% 4,9% 16,6% 1488120 436366 3756205 530096 2730366 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 25,3% 14,2% 54,6% 2,2% 3,7%335767 202307 4959285 1291116 2302536 Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Kita* Fizinių asmenų nuosavybė 7,2% 2,7% 8,1% 61,9% 20,0% 2188634 6773481 887797 296999 792900 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 8,8% 2,6% 13,8% 41,0% 33,8% 966090 1169805 395178 72968 251360 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 5,4% 12,2% 50,4% 5,2% 26,7% 1170227 228233 2210371 534771 237938 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 14,5% 58,2% 0,9% 4,6% 21,7% 1856108 373500 23298419 5820178 8676663 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2 Pastatų plotas, m2
  • 47. 47Research and consulting alliance Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Nors 75 % pastatų nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, jie pagal bendrąjį plotą sudaro tik 33 % pastatų fondo. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Administracinės paskirties pastatai Gydymo paskirties pastatai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 3,2% 95,6% 0,7% 0,3% 0,1% Pastatų skaičius 633 1257 3172 426154 14383 * - Bendroji fizinių ir juridinių asmenų, valstybė ir savivaldybių, valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų, savivaldybių ir fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Taip pat įrašyti pastatai, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos. Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 95,7% 2,5% 1,0% 0,5% 0,4% Pastatų skaičius 133 174 358 955 35843 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 50,7% 4,4% 14,5% 13,1% 17,3% Pastatų skaičius 304 231 256 77 894 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė 47,8% 7,5% 15,0%16,1% 13,5% Pastatų skaičius 1504 746 4779 1353 1612 Kita* Savivaldybių nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Fizinių asmenų nuosavybė Valstybės nuosavybė 3,0% 39,5% 4,9% 8,4% 44,2% Pastatų skaičius 843 517 7634 6817 1444 Fizinių asmenų nuosavybė Valstybės nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Kita* 8,9% 58,7% 11,4% 13,6% 7,5% Pastatų skaičius 992 4287 831 647 547 Valstybės nuosavybė Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė 11,8% 10,8% 19,6% 36,7% 21,0% Pastatų skaičius 387 676 361 198 218 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 3,4% 16,8% 7,9% 60,4% 11,6% Pastatų skaičius 2433 1652 12699 3537 721 Kita* Fizinių asmenų nuosavybė Juridinių asmenų nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Valstybės nuosavybė 15,5% 25,7% 49,6% 2,6% 6,6% Pastatų skaičius 4491 1754 33519 17398 10468 20% 10% 5% 2% Pastatų plotas 1865508915% 33% 38% 60988911%2% 75%Pastatų skaičius Visų pastatų skaičius ir plotas pagal pastatų nuosavybę ir turto valdymo teisę
  • 48. 48Research and consulting alliance Pastatų fondo grupės apskrityse ir didžiuosiuose miestuose (1/3) Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 33126 7,5 3536931 6,6 Kauno apskritis 78654 17,9 10643180 19,9 Klaipėdos apskritis 29699 6,8 4153744 7,8 Marijampolės apskr. 32012 7,3 3547726 6,6 Panevėžio apskritis 48070 10,9 5551092 10,4 Šiaulių apskritis 53979 12,3 6188331 11,6 Tauragės apskritis 23517 5,3 2855351 5,3 Telšių apskritis 24949 5,7 3102615 5,8 Utenos apskritis 38065 8,7 3973421 7,4 Vilniaus apskritis 77696 17,7 9929585 18,6 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 15993 11,6 2974214 14,5 Kaunas 20259 14,8 3380121 16,5 Klaipėda 2470 1,8 496088 2,4 Šiauliai 6986 5,1 1100575 5,4 Panevėžys 6069 4,4 919833 4,5 Alytus 2966 2,2 535208 2,6 Marijampolė 3352 2,4 480274 2,3 Mažeikiai 2150 1,6 296205 1,4 Jonava 1239 0,9 173358 0,8 Kiti miestai 75803 55,2 10175311 49,6 Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai Gyvenamieji namai įvairioms soc. grupėms Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 1543 4,1 2267981 4,4 Kauno apskritis 7470 20,0 10699529 20,6 Klaipėdos apskritis 4681 12,5 6731503 13,0 Marijampolės apskr. 1929 5,2 1766837 3,4 Panevėžio apskritis 2762 7,4 3479245 6,7 Šiaulių apskritis 3908 10,5 4470987 8,6 Tauragės apskritis 1644 4,4 1175652 2,3 Telšių apskritis 1665 4,5 1947129 3,8 Utenos apskritis 1977 5,3 2291623 4,4 Vilniaus apskritis 9800 26,2 17087071 32,9 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 6620 24,6 14473412 31,1 Kaunas 4547 16,9 7410672 15,9 Klaipėda 1921 7,1 4638448 10,0 Šiauliai 1098 4,1 2421277 5,2 Panevėžys 866 3,2 2043194 4,4 Alytus 591 2,2 1316765 2,8 Marijampolė 607 2,3 906457 1,9 Mažeikiai 331 1,2 837530 1,8 Jonava 293 1,1 738647 1,6 Kiti miestai 10072 37,4 11754450 25,3 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 128 7,3 254019 7,0 Kauno apskritis 253 14,4 526512 14,5 Klaipėdos apskritis 203 11,6 433424 11,9 Marijampolės apskr. 64 3,7 99710 2,7 Panevėžio apskritis 160 9,1 340396 9,4 Šiaulių apskritis 166 9,5 340876 9,4 Tauragės apskritis 95 5,4 117528 3,2 Telšių apskritis 81 4,6 155967 4,3 Utenos apskritis 111 6,3 193852 5,3 Vilniaus apskritis 491 28,0 1176128 32,3 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 291 24,6 914069 30,3 Kaunas 110 9,3 306726 10,2 Klaipėda 85 7,2 257152 8,5 Šiauliai 57 4,8 185911 6,2 Panevėžys 62 5,2 207399 6,9 Alytus 39 3,3 135419 4,5 Marijampolė 20 1,7 58278 1,9 Mažeikiai 26 2,2 50005 1,7 Jonava 9 0,8 24876 0,8 Kiti miestai 486 41,0 880376 29,1
  • 49. 49Research and consulting alliance Pastatų fondo grupės apskrityse ir didžiuosiuose miestuose (2/3) Administracinės paskirties pastatai Viešbučių, prekybos, maitinimo ir poilsio past. Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 615 6,2 389472 4,4 Kauno apskritis 2011 20,1 1701447 19,1 Klaipėdos apskritis 1060 10,6 927215 10,4 Marijampolės apskr. 527 5,3 327774 3,7 Panevėžio apskritis 850 8,5 609133 6,8 Šiaulių apskritis 1220 12,2 713658 8,0 Tauragės apskritis 341 3,4 200467 2,3 Telšių apskritis 550 5,5 366225 4,1 Utenos apskritis 603 6,0 418543 4,7 Vilniaus apskritis 2204 22,1 3245781 36,5 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 1342 19,2 2795207 37,3 Kaunas 1013 14,5 1108726 14,8 Klaipėda 474 6,8 579828 7,7 Šiauliai 390 5,6 328702 4,4 Panevėžys 267 3,8 306423 4,1 Alytus 206 3,0 210136 2,8 Marijampolė 187 2,7 163142 2,2 Mažeikiai 132 1,9 104737 1,4 Jonava 92 1,3 68095 0,9 Kiti miestai 2877 41,2 1836521 24,5 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 1077 6,3 446484 5,0 Kauno apskritis 2715 15,9 1621373 18,1 Klaipėdos apskritis 2985 17,5 1457903 16,3 Marijampolės apskr. 815 4,8 307973 3,4 Panevėžio apskritis 1354 7,9 655049 7,3 Šiaulių apskritis 1584 9,3 760387 8,5 Tauragės apskritis 660 3,9 229079 2,6 Telšių apskritis 785 4,6 327972 3,7 Utenos apskritis 1883 11,0 508068 5,7 Vilniaus apskritis 3228 18,9 2624244 29,4 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 1146 12,7 2011111 28,2 Kaunas 999 11,1 1025157 14,4 Klaipėda 562 6,2 638549 9,0 Šiauliai 329 3,7 390257 5,5 Panevėžys 310 3,4 335753 4,7 Alytus 137 1,5 140028 2,0 Marijampolė 151 1,7 115273 1,6 Mažeikiai 118 1,3 102464 1,4 Jonava 108 1,2 47258 0,7 Kiti miestai 5148 57,1 2322036 32,6 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 473 6,5 575622 5,3 Kauno apskritis 1331 18,3 2143124 19,7 Klaipėdos apskritis 795 10,9 1197602 11,0 Marijampolės apskr. 477 6,6 518553 4,8 Panevėžio apskritis 645 8,9 880837 8,1 Šiaulių apskritis 801 11,0 1145412 10,5 Tauragės apskritis 342 4,7 384351 3,5 Telšių apskritis 378 5,2 519950 4,8 Utenos apskritis 555 7,6 642457 5,9 Vilniaus apskritis 1464 20,2 2861506 26,3 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 729 20,3 2051851 26,2 Kaunas 534 14,9 1184204 15,1 Klaipėda 271 7,6 630825 8,1 Šiauliai 192 5,4 453791 5,8 Panevėžys 131 3,7 339309 4,3 Alytus 89 2,5 223448 2,9 Marijampolė 84 2,3 165210 2,1 Mažeikiai 47 1,3 127065 1,6 Jonava 50 1,4 94996 1,2 Kiti miestai 1460 40,7 2559242 32,7
  • 50. 50Research and consulting alliance Pastatų fondo grupės apskrityse ir didžiuosiuose miestuose (3/3) Gydymo paskirties pastatai Specialiosios, religinės ir kt. paskirties pastatai Gamybos ir pramonės paskirties pastatai Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 166 9,0 340431 12,1 Kauno apskritis 371 20,1 569703 20,2 Klaipėdos apskritis 214 11,6 347750 12,3 Marijampolės apskr. 80 4,3 97435 3,5 Panevėžio apskritis 154 8,4 203365 7,2 Šiaulių apskritis 174 9,4 245014 8,7 Tauragės apskritis 74 4,0 66205 2,3 Telšių apskritis 102 5,5 95949 3,4 Utenos apskritis 116 6,3 135122 4,8 Vilniaus apskritis 392 21,3 720809 25,5 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 236 18,6 560412 22,7 Kaunas 163 12,8 367426 14,9 Klaipėda 74 5,8 160196 6,5 Šiauliai 41 3,2 115260 4,7 Panevėžys 31 2,4 82049 3,3 Alytus 30 2,4 63609 2,6 Marijampolė 17 1,3 44477 1,8 Mažeikiai 12 0,9 23465 1,0 Jonava 11 0,9 18263 0,7 Kiti miestai 654 51,5 1028675 41,8 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 1640 7,5 235717 5,2 Kauno apskritis 5035 23,1 1190542 26,4 Klaipėdos apskritis 1972 9,0 316550 7,0 Marijampolės apskr. 1567 7,2 256055 5,7 Panevėžio apskritis 1963 9,0 353612 7,8 Šiaulių apskritis 1958 9,0 312391 6,9 Tauragės apskritis 812 3,7 140970 3,1 Telšių apskritis 1111 5,1 212445 4,7 Utenos apskritis 1080 5,0 619272 13,7 Vilniaus apskritis 4661 21,4 871112 19,3 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 2378 22,9 425613 20,0 Kaunas 1649 15,9 463809 21,8 Klaipėda 662 6,4 135372 6,4 Šiauliai 499 4,8 90066 4,2 Panevėžys 219 2,1 53713 2,5 Alytus 333 3,2 74722 3,5 Marijampolė 216 2,1 53557 2,5 Mažeikiai 110 1,1 17553 0,8 Jonava 180 1,7 30348 1,4 Kiti miestai 4128 39,8 784735 36,9 Apskritys Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Alytaus apskritis 4178 6,3 2309130 5,8 Kauno apskritis 14312 21,5 8902400 22,4 Klaipėdos apskritis 7548 11,3 4183382 10,5 Marijampolės apskr. 3773 5,7 1891741 4,8 Panevėžio apskritis 5407 8,1 3556941 9,0 Šiaulių apskritis 9986 15,0 4620301 11,6 Tauragės apskritis 2830 4,2 1341526 3,4 Telšių apskritis 3879 5,8 1828203 4,6 Utenos apskritis 3702 5,6 1890470 4,8 Vilniaus apskritis 11038 16,6 9153706 23,1 Miestai Pastatų skaičius % Pastatų plotas, m2 % Vilnius 5194 13,1 5678148 21,3 Kaunas 6449 16,2 4554329 17,1 Klaipėda 2680 6,8 2084259 7,8 Šiauliai 2092 5,3 1619518 6,1 Panevėžys 1313 3,3 1372283 5,2 Alytus 1212 3,1 1220295 4,6 Marijampolė 713 1,8 555640 2,1 Mažeikiai 785 2,0 392828 1,5 Jonava 718 1,8 421202 1,6 Kiti miestai 18547 46,7 8730379 32,8