1. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentų Nr. 883/2004 ir Nr.
987/2009
nuostatos dėl pensijų
Lidija Stasiūnienė
VSDFV Užsienio išmokų tarnyba
2010-06-10

2. Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius (1)
Jeigu Europos parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 883/2004
nenumatyta kitaip ir atsižvelgiant į nustatytas specialias įgyvendinimo
nuostatas, taikomos šios nuostatos:
● jeigu pagal kompetentingos valstybės narės aktus socialinės apsaugos
išmokų ir kitų pajamų gavimas turi tam tikras teisines pasekmes, atitinkamos
tų teisės aktų nuostatos taip pat taikomos gaunant lygiavertes išmokas, teisė į
kurias buvo įgyta pagal kitos valstybės narės teisės aktus, arba kitoje
valstybėje narėje įgytoms pajamoms;
● jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus laikoma, kad
teisinės pasekmės atsirado dėl tam tikrų faktų arba įvykių, ta valstybė narė
atsižvelgia į tokius faktus arba įvykius, atsiradusius bet kurioje valstybėje
narėje, tartum jie būtų atsiradę jos teritorijoje.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 5 str.

3. Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius (2)
Situacija: Valstybėje narėje A įstatymais nustatyta yra dviejų pakopų pensijų
sistema, kuriai taikomas Reglamentas Nr. 883/2004:
• pirmoji pakopa pagrindinė ir apima visus gyventojus. Teisę gauti pensiją
asmenys įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, tai yra 65 m.
• antroji pakopa apima asmenis dirbusius apmokamą darbą valstybėje narėje.
Šioje pakopoje pensijinis amžius nėra tiksliai nurodomas, bet tiesiogiai
susietas su įstatyminėmis sąlygomis, kurios suteikia teisę į pensiją pagal
pagrindinę pakopą.
Pavyzdys: Asmuo dirbo valstybėse narėse A ir B. Valstybėje narėje B,
sukakus 60 m. asmeniui paskiriama ir mokama senatvės pensija.
Klausimas: Ar A valstybė narė įpareigota skirti ir mokėti pensiją asmeniui
nuo 60 m. pagal antrąją pakopą?

4. Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius (3)
Situacija: Valstybėje narėje A tarnyba armijoje, mokslas mokykloje ar
universitete prilyginami draudimo laikotarpiams su sąlyga, kad tai turėjo vykti
toje valstybėje narėje ir asmuo turi būti dirbęs valstybėje narėje A prieš arba
po šių laikotarpių.
Pavyzdys: Asmuo visą laiką dirbo kaip pasienio darbuotojas valstybėje narėje
B. Darbo laikotarpių valstybėje narėje A asmuo neturi, bet jis tarnavo
armijoje, mokėsi mokykloje ir universitete valstybėje narėje A. Studijuodamas
universitete asmuo šešis mėnesius studijavo valstybėje narėje C. Asmuo visą
laiką gyveno valstybėje narėje A.
Klausimas: Ar valstybė narė A turi atsižvelgti į tarnybos armijoje ir mokslo
laikotarpius kaip draudimo laikotarpius?

5. Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius (4)
Situacija: Valstybėje narėje A vaiko auginimo laikotarpis- 48 mėn. po vaiko gimimo, jei
asmuo prieš tai ar po to buvo draudžiamas pagal tos šalies teisės aktus. Valstybėje narėje B
vaiko auginimo laikotarpis esant toms pačioms sąlygoms yra 12 mėn. po vaiko gimimo.
Pavyzdys: Asmuo dirba, yra privalomai draudžiamas, valstybėje narėje A, 12 savaičių po
vaiko gimimo baigia darbą ir...
• 24 mėn. tebegyvena valstybėje narėje A, po to persikelia į valstybę narę B (ten nėra
aktyvus asmuo);
• 12 mėn. tebegyvena valstybėje narėje A, po to persikelia į valstybę narę B, kurioje
įsidarbina (privalomai draudžiamas); darbas valstybėje narėje B trunka 6 savaites; kadangi
asmuo neturi teisės į bedarbio išmoką, būdamas nedraustas valstybėje narėje B gyvena 36
mėn.;
• (valstybės narės B tariama teisės aktų situacija: nėra specifinių vaiko auginimo laikotarpių,
bet schema yra tokia, kuri apima visus gyventojus ir kiekvienas gyvenimo mėnuo yra lygus
pensijų draudimo mėnesiui)- 12 mėn. po vaiko gimimo persikelia iš valstybės narės A į
valstybę narę B, kurioje nevykdo jokios veiklos.
Klausimas: Ar valstybė narė A pripažins vaiko auginimo laikotarpius ir gyvenimo
valstybėje narėje B laikotarpius pagal savo teisės aktus reglamentuojančius pensijų skyrimą
bei Reglamento Nr. 987/2009 44 str.?

6. Trumpesni nei vienerių metų draudimo laikotarpiai
● Valstybės narės įstaiga neprivalo skirti išmokų už laikotarpius, kurių trukmė
yra trumpesnė nei vieneri metai ir įskaitant tik šiuos laikotarpius, pagal
nacionalinius teisės aktų nuostatas neįgyjama jokia teisė išmokai gauti.
● Valstybės narės kompetentinga įstaiga trumpesnius nei vienerių metų
laikotarpius įskaito apskaičiuodama teorinę išmokos sumą.
● Jei visos valstybės narės būtų atleistos nuo prievolės mokėti išmokas,
išmokos turėtų būti skiriamos tik pagal paskutinės valstybės narės teisės aktus,
kurios sąlygos patenkintos , tartum visi įgyti ir įskaityti draudimo laikotarpiai
būtų įgyti pagal tos valstybės narės teisės aktus.

7. Pranešimas apie sprendimus žmogui
● Kiekviena įstaiga pareiškėjui praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė pagal
jos taikomus teisės aktus.
● Sprendime nurodomos teisės gynimo priemonės ir apeliacijos pateikimo
terminai.
● Kontaktinė įstaiga pareiškėjui ir kitoms atitinkamoms įstaigoms praneša
apie visus kiekvienos įstaigos priimtus sprendimus, siusdama tų sprendimų
santrauką.
● Pareiškėjui paprašius peržiūrėti sprendimą kiekviena įstaiga laikosi
nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų terminų (peržiūrėjimo terminai
pradedami skaičiuoti santraukos gavimo dieną).
● Apie peržiūros rezultatus pareiškėjui pranešama raštu.
Pensijoms skiriamoms pagal A tipo teisės aktus, šios nuostatos netaikomos.

8. Dėkoju už dėmesį